Salėje susirinkusiems svečiams buvo rodomos M. Krauchunas nuotraukos, kuriose ji buvo įmžinta įvairiais savo gyvenimo etapais – nuo jaunystės iki gyvenimo pabaigos. Visose šiose fotografijose jos veidas spinduliuoja gerumą, išmintį, inteligenciją. Tokie buvo ir šios moters darbai. Atminimo popietės dalyviai galėjo pasigrožėti šios menininkės talentą turėjusios moters sukurtais velykinių kiaušinių marginimo raštais, tradicinėmis iš šiaudelių pagamintomis Kalėdų eglutės puošmenomis. Salės centre buvo eksponuojamas Mary (lietuvių bendruomenėje vadintos Marija) švenčių metu vilkėtas tautinis kostiumas. Atrodė, tarsi ji pati visus stebėtų, kaip nematomas tylintis angelas.
Apie mamos gyvenimą pasakojo jos vienturtis sūnus Raymond Krauchunas. „Nėra vieno žodžio, kuriuo galėčiau apibūdinti savo mamą. Ji buvo nepriklausoma, pasišventusi, atkakli, ištikima, rūpestinga, mylinti, palaikanti, kukli, protinga, praktiška...“, – vardijo sūnus. Šios savybės ir atsispindėjo jos gyvenimo veikloje.
Marija gimė 1921 metų rugsėjį Lietuvoje, mažame Kurklių kaimelyje, Ignoto ir Marijos Januškų šeimoje. Ji augo viena tarp penkių brolių. Didžiulė šeima glaudėsi viename kambaryje, vaikai miegodavo ant krosnies. Tam, kad pragyventų, Marijos tėvai laikė ūkį: turėjo gyvulių, augino daržus. Mokykla, kurioje mokėsi Januškų vaikai, buvo toli nuo namų, todėl į pamokas tekdavo keliauti arklio traukiamu vežimu. Kad galėtų tęsti mokslus, Marija turėjo mokytis labai gerai ir tokiu būdu nusipelnyti stipendiją.
Būdama 20-ties, Marija atvažiavo į Kauną, kur apsigyveno brolio šeimoje. Pati pradėjo dirbti mokytoja. Ji turėjo svajonę ir planavo ateityje tapti gydytoja. Tačiau Antrasis pasaulinis karas nutraukė normalų Lietuvos gyvenimą. „Kad išsigelbėtų nuo vokiečių ir rusų, mano mama su savo broliais iškeliavo į ilgą kelionę, palikdami Lietuvoje savo tėvus. Nuo to laiko ji daugiau nebesusitiko su savo mama ir tėčiu“, – prisiminė R. Krauchunas.
Mary ir Viktor Krauchunas[/caption]
Viena iš paskutiniųjų M. Krauchunas puoštų eglučių O'Hare oro uoste [/caption]
Karo metu pasiekusi Vieną, Marija įsidarbino slaugytoja ligoninėje, kur buvo gydomi kare sužeisti kareiviai. Daugelis iš jų karo mūšių metu buvo netekę galūnių – rankų ar kojų. Gerokai vėliau gyvenime ši karo metų darbo patirtis jai pravertė, kai čia, Amerikoje, teko padėti Shriner‘s ligoninėje gydomiems vaikams iš Lietuvos.
Iš Vienos Marija atvyko į Miuncheną, kur įsitraukė į lietuvių studentų veiklą. Ten ji susitiko jauną amerikiečių kariškį Viktor Krauchunas, kuris puikiai kalbėjo lietuviškai. Po dvejų metų, kai 1947-aisiais Marija atvyko į Ameriką, jiedu susituokė.
R. Krauchunas pasakojo, kad jo mama mokėjo kelias kalbas, tačiau nemokėjo tuo metu pačios reikalingiausios – anglų. Todėl ji įstojo į Wright Junior koledžą mokytis anglų kalbos. Baigusi mokslus ji nepilną darbo savaitę dirbo vertėja – vertėjavo teismuose, Čikagos policijos departamente. „Apie 1960-uosius mano mama įsitraukė į visuomeninę veiklą ir ėmė joje lyderiauti. Ji tapo Barry School Tėvų ir mokytojų asociacijos prezidente, Lietuvių moterų federacijos klubo Čikagoje prezidente (1961-1967), mama buvo ir viena iš Balzeko lietuvių kultūros muziejaus moterų gildijos įkūrėjų, kurį laiką ėjo šios gildijos prezdentės pareigas. Tai buvo laikas, kai mama tapo tarsi lietuvių kultūros ambasadore“, – susirinkusiems pasakojo M. Krauchunas sūnus.
Iš tiesų, M. Krauchunas rankų darbo šiaudinukais papuoštos Kalėdų eglutės Čikagoje išgarsino šią lietuvių tautos šventinę tradiciją. Kasmet, pradedant 1960-aisiais, iki pat 2016 metų, Marija kartu su Balzeko lietuvių kultūros muziejaus darbuotojomis įvairiose Čikagos vietose puošdavo Kalėdų eglę savo sukurtais šiaudiniais žaisliukais. Per tuos metus lietuviškos Kalėdų eglės vieta keisdavosi ji yra stovėjusi Midway, O‘ Hare oro uostuose, Cook County Treasurer's Office, Navy Pier. Lietuviškais šiaudinukais papuoštas medis visada išsiskirdavo kitų tautų atstovų papuoštų eglučių.
Kalbant apie A. A. M. Krauchunas kūrybą, negalima nepaminėti ir jos sugebėjimo meniškai išmarginti velykinius kiaušinius. Muziejus turi puikią jų kolekciją, kurią padovanojo pati Marija.
Ši moteris neapsiribojo vien kūryba. Ji buvo viena iš aktyviausių Lietuvos nepriklausomybės rėmėjų. O laisvę atkūrusiai Lietuvai reikėjo visokios pagalbos. M. Krauchunas kaip savanorė įsijungė į pagalbos neįgaliems Lietuvos vaikams veiklą. Ji tapo savanore pagalbininke vaikams, kurie būdavo atvežami operacijoms į Shriner‘s vaikų ligoninę. Marija lydėdavo atvykėlius, vertėjaudavo ir kitaip padėdavo čia su mažaisiais ligoniukais atvykusioms šeimoms.
R. Krauchunas praskleidė ir asmenino mamos gyvenimo detales: 1984 metais susirgus jos vyrui ir Raymondo tėvui, Marija visą savo laiką skyrė vyro slaugymui. „Tėvą ji slaugė 24 valandas per parą. Ir taip juo rūpinosi paskutiniuosius ketverius jo gyvenimo metus. Šeima jai buvo svarbiausia. Kai mums reikėjo mamos, ji buvo šalia“, – sakė velionės sūnus.
Prisiminimais apie A. A. M. Krauchunas dalinosi ir šią moterį artimai pažinoję žmonės, ir tie, su kuriais jai teko susidurti visuomeninio darbo metu. Kalbėjusieji, kuriuos vieną po kito kvietė į tribūną velionės anūkė Amber – muziejaus prezidentas Stanley Balzekas Jr., LR generalinis konsulas Čikagoje Mantvydas Bekešius, muziejaus moterų gildijos prezidentė Loreta Geštautas, Čikagos lietuvių moterų klubo atstovė Erika Brooks, Peter Smith, MD, Shriner‘s ligoninės gydytojas – visi Mariją prisiminė kaip daug gero per savo gyvenimą nuveikusią moterį.
P. Smith šiltai ir su humoru prisiminė Mariją. „Ji iš širdies rūpinosi iš Lietuvos į mūsų ligoninę atvežtais vaikais. Viena mergaitė, buvusi ligoniukė iš Lietuvos, net po daugelio metų man paskambino ir pranešė apie savo vestuves. Mary mane kartais pamokydavo lietuvių kalbos, pasakojo apie savo šalį. Aš ir dabar dar kai ką galiu pasakyti lietuviškai“, – sakė medikas. Pavyzdžiui, labai svarbi frazė, kurią P. Smith lietuviškai ištardavo mažiesiems ligoniukams, patyrusiems stuburo operaciją, buvo „pajudink pirštus“. Gydytojas pademonstravo, kad šiuos du lietuviškus žodžius ir dar vieną frazę – „duokite dar alaus“– prisimena iki šiol.
Į atminimo pietus susirinkę žmonės ir viešai, ir savo privačiuose pokalbiuose prisiminė išskirtinę šviesą skleidusią ir daug šios šviesos po savęs palikusią moterį iš Lietuvos – M. Krauchunas.
Virginija Petrauskienė
