Argentinos Lietuvių draugija „Nemunas“ atšventė 115-ąsias įkūrimo metines
Su garbingais svečiais iš Lietuvos, Argentinos Lietuvių draugija „Nemunas“ atšventė 115-ąsias įkūrimo metines. Pilnutėlėje Ukrainos asociacijos „Atgimimas“ salėje tvyrant lietuviškai dvasiai, skambant lietuviškai muzikai, šokiams ir dainoms „Nemunas“ šventė savo gimtadienį. Tai pirmoji Lietuvių savišalpos draugija kuri buvo įkurta Pietų Amerikoje ir seniausia tarp kitų tautų bendruomenių įsikūrusių Berisso mieste.

Europos lituanistinių mokyklų vaikai susitiko Molėtuose: mokėsi lietuviškų keiksmažodžių ir ragavo ypatingos žuvies
Rugpjūčio 1–8 dienomis Molėtų rajone, Čiulėnų kaime, šurmuliavo devintą kartą vykstanti stovykla lituanistinių mokyklų mokiniams „Virtualioji istorija“. Kiekvieną dieną vaikų laukė įvairūs su Lietuvos istorija, tradicijomis ir kalba susiję užsiėmimai. Kasmet stovyklos organizatoriai pasirenka vis naują temą, šiemet tai buvo „Simbolika stebuklinėse pasakose“. Stovyklą vainikavo visą savaitę vaikų statytas spektaklis „Eglė Žalčių karalienė ng“, kurį sukurti padėjo Klaipėdos Pilies teatro aktorė ir režisierė Vilhelmina Paniuškiene.

Kodėl mūsų vaikai turėtų mokėti kalbėti lietuviškai?
Pokalbis su Alvija Černiauskaite, Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) Švietimo komisijos pirmininke, Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės (JKLB) tarybos pirmininke, Londono lituanistinio darželio-mokyklos „Obelėlė“ vadove, apie svarbą diasporoje išlaikyti paveldėtąją kalbą ir lietuvio tapatybę.

Vyčio Kryžiaus ordinas „Už nuopelnus Lietuvai“
Su didžiausiu malonumu ir pasididžiavimu Argentinos lietuvių kultūros ir savišalpos draugija  „Nemunas“ nori pasidalinti naujienomis, kad mūsų draugijos valdybos narys Juan Ignacio Fourment Kalvelis gavo ypatingą Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos įvertinimą ir apdovanojimą, Vyčio Kryžiaus ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalį.

Argentinos lietuvių draugija „Nemunas“ – Dainų Šventėje „Kad giria žaliuotų“
Argentinos, Berisso miesto lietuvių kultūros savišalpos draugijos „Nemunas“ jaunimo tautinių šokių kolektyvas „Nemunas“ ir suaugusiųjų tautinių šokių kolektyvas „Griaustinis“ dalyvavo Lietuvoje vykusioje šimtmečio Dainų Šventėje „Kad giria žaliuotų“, kuri vyko š.m. liepos 1 d. - liepos 6 d.

Lietuviškų šaknų turinčių JAV jaunuolių planai panašūs – nori ateitį kurti Lietuvoje
Simona, Edvardas ir Benediktas užaugo Jungtinėse valstijose, šios šalies lietuvių sostinėje vadinamoje Čikagoje. Nors jų šeimas už Atlanto atvedė skirtingos aplinkybės, visi turi šį tą bendro – nė dienos nepamiršo, kad yra lietuviai.

„Svarbu prijaukinti Lietuvą“
„Aš visada cituoju Mažąjį princą, kuris prisijaukino lapę ir pasakė, kai jau kažką prisijaukini, tai jauti atsakomybę. Mūsų tikslas irgi prijaukinti vaikus prie Lietuvos, ir kai jie Lietuvą pažins kaip savą – jaus atsakomybę, kad turbūt turėtų daugiau kažką padaryti – daugiau pasimokyti, daugiau sužinoti,“ – sako Donata Simonaitienė, 2023 m. lituanistinio švietimo mokytojo premijos laureatė, Airijos lituanistinės mokyklos „Gintarėlis“ vadovė ir mokytoja.

Apie Venesuelon pasitraukusių lietuvių likimus
Ana Aušrelė Baronas de Zavadzkas prieš ketverius metus kartu su vyru, sūnumi Ricardo ir broliu Antonio repatriavusi iš Venesuelos į Lietuvą, pasidalijo savo šeimos istorija, kuri atspindi daugelio lietuvių, po Antrojo pasaulinio karo pasitraukusių į Venesuelą, likimus. Tai istorija, liudijanti šeimų dvigubos migracijos patirtis, kurias skiria 73 metai, istorinių, politinių ir ekonominių sąlygų pasikeitimas, įvairūs atradimai bei praradimai. Pokalbis su Venesuelos lietuve Ana Aušrele Baronas de Zavadzkas devintojo diasporos tyrėjų seminaro metu L. ir F. Mockūnų erdvėje, Vilniuje, pratęsė pokalbių VDU Pasaulio lietuvių universitete ciklą.

Premjerė lietuvių išeivijos studentams: Lietuva yra galimybių erdvė
Antradienį ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė susitiko su programos Lietuvių išeivijos studentų stažuotės (LISS) dalyviais, skelbiama Vyriausybės pranešime žiniasklaidai.

Antrą kartą vyks Pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų dienos renginys
Birželio 30 d. Vilniaus Rotušės aikštėje šurmuliuos išskirtinis renginys. Šimtmečio Dainų šventė pakvies į Pasaulio lietuvių ir tautinių bendrijų dieną „Aš esu Lietuva. Sujunkime Lietuvą“.

Kodėl neverta klausti, kokia diasporos nauda
Prieš ir po 2024 m. referendumo dėl pilietybės išsaugojimo gyvenantiems svetur tautiečiams  vykusiose lietuvių diskusijose ir pokalbiuose dažnai skambėjo, iš pirmo žvilgsnio, nesavalaikis klausimas: „Kuo Lietuvos diaspora gali būti naudinga savo šaliai, jei joje negyvena?“ Kad būtų aiškiau, kodėl „nesavalaikis“, reikia pabandyti sugretinti diasporą su artimu jai simboliu. Artimiausias būtų – po pasaulį pasklidusios lietuvybės sėklelės. Senas graikiškas žodis „diaspero“ reiškia būtent „sėją“. Taigi, ar sėja kaip tokia gali būti nenaudinga? Juk iš sėklelių būtinai išauga kas nors naudinga ir pradžiugina. Lietuvybės daigai pasaulyje, regis, negali nekelti pasigėrėjimo ir pasididžiavimo. Ir nesvarbu, kad kai kurie jų nudžiūva, bet pastarųjų ne tiek ir daug.

Pasaulio lietuviai prisidės prie šalies saugumo
Nestabili geopolitinė situacija ir neramumai Europoje vis labiau vienija po visą pasaulį išsibarsčiusius lietuvius. Jie kelia klausimą, kuo galėtų padėti, jei karas prasidėtų ir mūsų šalyje. Apie galimą sužeistųjų ar pabėgėlių priėmimą, aktyvų finansinės pagalbos Lietuvai rinkimą kriziniu laikotarpiu ir apie kitus šiuo metu svarbiausius užsienio lietuvių indėlio į Lietuvos saugumą klausimus bus diskutuojama jau liepos 1 d. Vilniaus rotušėje vyksiančiame pasaulio lietuvių forume „Kuo galiu būti naudingas Lietuvai, nors šiuo metu joje negyvenu?“.