Nuverstas laikinasis Burkina Faso prezidentas Michelis Kafando ir vėl pradėjo eiti savo pareigas po savaitę trukusio valstybės perversmo, kurį surengė sukilę kariškiai, galiausiai atsitraukę dėl spaudimo iš regioninių vadovų ir Prancūzijos, buvusios šios šalies kolonijinės valdovės.
Prezidento sugrįžimą lėmė maratoninės trukmės derybos regioninės ir karinės sunkiasvorės Nigerijos sostinėje. Derybas vedė Ekonominė Vakarų Afrikos šalių bendruomenė (ECOWAS) ir Prancūzija, kurios prezidentas Francois Hollande‘as pagrasino, jog sukilimo lyderiai turėtų tučtuojau pasiduoti arba „atsakyti už padarinius“, įskaitant galimas sankcijas.
„Pereinamoji vyriausybė buvo atkurta ir jau šią minutę aš toliau einu savo pareigas“, - trečiadienį sakė Kafando.
Šeši ECOWAS valstybių vadovai vyko į Burkina Faso sostinę Uagadugu, kad asmeniškai dalyvautų oficialioje Kafando sugrąžinimo į valdžią ceremonijoje ir pabandytų išspręsti dų svarbiausius šių dienų klausimus: amenistijos planą pučistams ir tai, ar artėjančiuose rinkimuose turėtų teisę dalyvauti anksčiau nuversto ilgamečio šalies diktatoriaus Blaise‘o Compaore rėmėjai.
Kafando teigimu, spręsdami šiuos klausimus, regiono lyderiai „atsižvelgs į Burkina Faso žmonių norus“.
Susitarimas atkurti laikinojo prezidento postą ir grąžinti į valdžią jo administraciją buvo pasirašytas naktį po to, kai į Uagadugu įžengė kariai, padidinę spaudimą valstybės perversmą sukėlusiems elitiniams prezidento sargybiniams (RSP). Pagal susitarimo sąlygas, RSP sutiko atsitraukti iš savo užimtų pozicijų sostinėje, o kariuomenė sutiko atitraukti savo pajėgas ir garantuoti saugumą RSP nariams bei jų šeimoms. Ta sutartis po to prieš žiniasklaidos kameras buvo perduota Mogho Nabai, vadovaujančios Burkina Faso mosių genties „karaliui“.
Burkina Fasas į krizės sūkurį pateko praėjusį trečiadienį, kai galingas RSP būrys suėmė laikinuosius lyderius, kurie valdė šalį po to, kai tautos sukilimo metu pernai spalį po nesėkmingo bandymo pratęsti savo 27-erius metus trukusį viešpatavimą buvo nuverstas šalį geležiniu kumščiu valdęs prezidentas Compaore.
Elitinis diktatoriui ištikimas 1 300 vyrų būrys praėjusį ketvirtadienį oficialiai pranešė vykdantis valstybės perversmą ir naujuoju šalies lyderiu paskelbė sukilėlių vadą generolą Gilbertą Diendere, buvusį Compaore personalo vadovą. Proveržis buvo pasiektas, kai Diendere naujienų agentūrai AFP pranešė, jog laikinasis prezidentas Michelis Kafando, kuris buvo suimtas prezidento sargybinių, bet vėliau paleistas, trečiadienį grįš į tarnybą.
„Kafando sugrąžinimas jau yra priimtas sprendimas, - sakė jis vėlyvą antradienio vakarą. – Afrikos valstybių vadovai rytoj atvyks ir sugrąžins jį atgal į tarnybą.“
Pučas buvo pradėtas likus vos kelioms savaitėms iki spalio 11 d. planuojamų rinkimų, o per perversmo metu kilusius neramumus žuvo mažiausiai 10 žmonių ir dar daugiau nei 100 buvo sužeista. Derybos, surengtos tarpininkaujant Senegalo prezidentui Macky Sallo, buvo sutelktos į valdžios grąžinimą laikinajai vyriausybei bei amnestijos suteikimą pučistams. Tačiau tas pasiūlymas buvo sutiktas su didele kritika dar prieš pasiekiant bet kokį galutinį susitarimą.
Duodamas interviu prancūzų radijo stočiai RFI, Kafando sakė turėjęs „rimtų abejonių“ dėl to pasiūlymo ir pridėjo nebuvęs pakviestas į Nigerijos sostinėje surengtas derybas.
Naujienų agentūros praneša ir apie tai, jog į gatves išėję Burkina Faso žmonės taip pat buvo įsiutinti pasiūlymo suteikti sąmokslo lyderiams amnestiją. Trečiadienį dar buvo neaišku, ar amnestija buvo įtraukta į galutinį susitarimą, kurį pasirašė sukilėliai ir kariuomenė.
Antradienį Burkina Faso kariuomenė sukilimo lyderį Diendere įspėjo turinti priemonių užpulti jo elitines pajėgas. Diendere atsikirto atgal, pareiškęs, jog jo vyrai gali apsiginti, jei juos užpuls kariuomenė.
„Mes nenorime kariauti, bet, jeigu prireiks, mes apsiginsime“, - sakė jis.
ECOWAS komisijos prezidentas ir buvęs Burkina Faso ministras pirmininkas Kadré Désiré Ouédraogo antradienį sakė, jog kariuomenės ir humanitarinės pagalbos stebėtojai iš organizacijai priklausančių šalių bus atsiųsti į Burkina Fasą „stebėti pagarbos žmogaus teisėms“.
