„Jos negalės dalyvauti. Jos išnyks iš politinio žemėlapio“, - džiūgavo Maduro, sakydamas kalbą po to, kai paaiškėjo, kad jo Socialistų partija iškovojo daugiau nei 90 proc. pergalių sekmadienį vykusiuose šalies merų rinkimuose, kuriuos dauguma opozicijos partijų ignoravo ir vadino „farsu“.
Tarp jo paminėtų partijų yra „Primero Justicia“ („Pirmiausia teisingumas“), „Voluntad Popular“ („Populiarioji nuomonė“), bei „Un Nuevo Tiempo“ („Nauja era“), kurios laimėjo beveik 40 proc. vietų 2015 m. parlamentiniuose rinkimuose – paskutiniuose, kuriuos būtų galima pavadinti bent kiek panašiais į sąžiningus.
Nepaisant to, kad Venesuela yra atsidūrusi vienoje giliausių ekonominių krizių istorijoje, Maduro atrodė labiau užtikrintas savimi nei bet kuriuo laiku nuo atėjimo į valdžią 2013-aisiais. Nenuostabu – opozicija kiekvieną dieną darosi vis silpnesnė, o anksčiau virte virę gatvių protestai baigia išsisemti.
„Maduro reikšmingai sustiprino savo koalicijos kontrolę, o vyriausybė dar tvirčiau suėmė į savo gniaužtus šalį, – komentuoja Davidas Smilde iš Lotynų Amerikos biuro Vašingtone. – Viskas rodo, kad jie sieks surengti prezidentinius rinkimus kaip įmanoma greičiau. Laukdami jie nieko neišloš.“
Tuo pat metu, prezidento sprendimai dėl byrančios Venesuelos ekonomikos darosi vis keistesni. Paskutinis iš jų, apie kurį buvo pranešta prieš daugiau nei savaitę, yra valstybinės kriptovaliutos „petro“ įvedimas, kuris, anot Maduro, padės Venesuelai apeiti JAV sankcijas. Palaikoma Venesuelos mineralinių išteklių, ši valiuta esą padės šaliai „išspręsti valiutinio suvereniteto problemas, atlikti finansines perlaidas ir apeiti finansinę blokadą“, sakė Maduro. Jis nepaaiškino, kaip tai veiktų ir kas priimtų tokią valiutą kaip legalią.
„Tam trūksta ekonominio paaiškinimo, – sako José Guerra, opozicijos parlamentaras ir ekonomistas. – Tai yra priedanga, skirta nukreipti dėmesį nuo pačios svarbiausios problemos šiuo metu, kuri, mano nuomone, yra hiperinfliacija.“
Francisco Rodríguezas, „Torino Capital“ vyriausias ekonomistas iš Niujorko, sako, kad Maduro ekonominė politika pradeda „tolti dar gilyn į nežinomybę“, o Henkelis García, „Econométrica“ analitikas iš Karakaso, teigia, jog valstybinės kriptovaliutos idėja yra pati sau prieštaraujanti.
Praėjusį mėnesį prezidentas prižadėjo restruktūrizuoti Venesuelos skolas, bet net ir dabar investuotojai nesutaria, ar šalis tikrai yra nepajėgi vykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Šiuo metu Venesuela atsilieka išmokant daugiau nei $1,5 mlrd. siekiančią skolą, bet vieni investuotojai yra gavę išmokas, o kiti – ne. „Standard & Poor“ teigimu, Venesuela „selektyviai nevykdo įsipareigojimų“, o viena didžiausių Kinijos valstybinių naftos kompanijų „Sinopec“ jau padavė Venesuelos valstybinę naftos ir gamtinių dujų kompaniją PDVSA į teismą Jungtinėse Valstijose, Pekinui praradus kantrybę dėl neišmokėtų skolų.
Tuo tarpu hiperinfliacija šalyje ir toliau auga. Nors oficialus valiutos kursas šalyje yra 1 bolivaras už 10 JAV dolerio centų, tik keli laimingieji turi prieigą prie tokio valiutos kurso, o likusieji yra priversti santaupas leisti juodojoje rinkoje, kur vienas doleris gali atnešti daugiau nei 90 000 bolivarų (dar šių metų kovą šis lygis siekė 3 000 bolivarų). Tuo tarpu minimalus mėnesinis atlyginimas šalyje dabar siekia mažiau nei $5.
Savo ruožtu, vyriausybė ir toliau visas viltis deda į naftos pardavimus, bet, nors tarptautiniu mastu naftos kainos šiemet augo, ilgametė korupcija Venesuelos naftos pramonėje ir investicijų trūkumas lėmė, kad Venesuela šiuo kainų augimu pasinaudoti neturi galimybės. Naftos produkcija spalio mėnesį pirmą kartą per beveik tris dešimtmečius nukrito žemiau 2 milijonų barelių per dieną, o per praėjusius metus nafta šalyje nuvertėjo 15 proc., rodo OPEC duomenys.
