Balandžio 16 dieną Turkijos rinkėjai keliaus atiduoti savo balso prieštaringai vertinamame referendume dėl prezidento Recepo Tayyipo Erdogano galių padidinimo. Štai viskas, ką reikia žinoti apie šį referendumą.
Kas bus sprendžiama?
Šiuo metu Turkija turi parlamentinę politinę sistemą, kurioje ministras pirmininkas yra vyriausybės vadovas, o prezidentas turi tik ribotas politines galias. Erdoganas siūlo pakeisti šalies konstituciją taip, kad Turkija turėtų vykdomąją prezidentinę sistemą, t. y., kad prezidentas taptų vyriausybės vadovu, o ministro pirmininko postas būtų apskritai panaikintas.
Kaip atrodytų naujoji sistema?
Jeigu Erdogano planui referendume bus pritarta, prezidento postas bus nebe simbolinė, bet ypatingai galinga pozicija pačioje vyriausybės viršūnėje. Prezidentas taptų šalies vyriausybės lyderiu ir turėtų galią paskirti visus kabineto ministrus bei du trečdalius šalies Aukščiausiojo teismo teisėjų. Prezidentas taip pat galėtų dekretu vienašališkai priimti tam tikrus įstatymus ir gautų galią savo nuožiūra paleisti parlamentą arba skelbti nepaprastąją padėtį. Parlamentas taip pat netektų kai kurių savo galių, įskaitant galimybę iškviesti kabineto ministrus prieš savo komitetus.
Kodėl norima pokyčių?
Erdoganas teigia, kad parlamentinė sistema Turkijoje dažnai reiškia silpnas koalicines vyriausybės, kurios nesugeba priimti didelių sprendimų. Jis sako, kad naujoji sistema sustiprintų vyriausybę, padarytų ją pajėgesne priimti sprendimus bei leistų geriau apginti šalį nuo tokių išorinių ir vidinių grėsmių kaip terorizmas, kurdų sukilėliai, bei sąmokslai nuversti valstybę. Jis taip pat atkreipia dėmesį, jog jo siūloma sistema yra panaši į Amerikos ir Prancūzijos.
Ką sako kritikai?
Jie teigia, jog naujoji sistema sutelktų pernelyg daug galios prezidento rankose, bei neturi reikiamų demokratinių saugiklių ir balanso. Pasiūlymo oponentai nerimauja, kad tai sukurtų autoritarizmą, kadangi prezidentas turės daug galios tiek teisminei, tiek teisinei sistemoms. Jie taip pat nerimauja dėl paties Erdogano – pagal naująją sistemą, jis valdžioje potencialiai galėtų likti iki pat 2029 m. Turint omenyje tai, kad ministru pirmininku jis tapo 2003-aisiais, tai reikštų, kad jis Turkijai vadovautų ištisus 26-erius metus.
Kas palaiko „taip“ ir „ne“ stovyklas?
Erdoganas ir jo vadovaujama konservatoriškoji AKP partija atstovauja „taip“ stovyklai. Juos palaiko mažytės ultranacionalistinės partijos MHP lyderiai. Tuo tarpu „ne“ stovyklai vadovauja sekuliarių pažiūrų Respublikonų liaudies partija, kuri sudaro parlamentinę opoziciją, o anksčiau buvo dominuojanti Turkijos politinė partija. Kurdiškų šaknų turinti partija HDP taip pat palaiko „ne“ stovyklą, kartu su atskilusiais ultranacionalistais iš MHP ir visos eilės kairių pažiūrų partijų.
Ar galime tikėtis sąžiningo balsų skaičiavimo?
Dauguma analitikų mano, kad balsai bus skaičiuojami sąžiningai. Erdoganas ir toliau vykdo politinių persekiojimų kampaniją, pradėtą po pernai metais žlugusio bandymo jį nuversti, bei yra atleidęs ar pasodinęs į kalėjimus tūkstančius viešojo sektoriaus darbuotojų, akademikų, žurnalistų ir pozicijos lyderių, o taip pat stiprina savo žiniasklaidos kontrolę. Visa tai smarkiai apsunkino „ne“ kampanijos darbą, ir aktyvistai teigia susiduriantys su grasinimais ir persekiojimu. Nepaisant to, opozicijos atstovai ir nepriklausomi analitikai teigia vis tiek manantys, jog balsai bus suskaičiuoti sąžiningai, ir abejoja, kad vyriausybė imtųsi plataus mąsto rinkiminio sukčiavimo.
Ką sako nuomonės apklausos?
Nuomonės apklausos rodo, kad balsai pasiskirstys labai glaudžiai. Tiesa, apklausų rengėjai nėra linkę viešinti savo tyrimų, nes teigia, kad yra pernelyg daug neapsisprendusių rinkėjų, jog būtų galima prognozuoti kokį nors rezultatą. Tačiau abi pusės sutinka, kad tarp tų, kurie yra apsisprendę, rinkimų dieną vyks arši kova.
