Po Vladimiro Putino inauguracijos rusų politikos specialistai pasidalijo į dvi dalis. Ilgamečio lyderio gerbėjai kalba, kad Rusijos prezidentas įveiks viską, kiti į ateinančius šešerius metus žvelgia su nerimu. Tie, kurie palaiko šalies prezidentą, bando nuspėti jo veiksmus konkrečiose srityse, kurių jis imsis per naująją kadenciją.
O štai Putino priešininkai analizuoja tai, kas jau nuveikta, ir iš to daro išvadą: dar viena 65 metų Putino kadencija – katastrofa Rusijai. Taip apie prezidento strategiją kalba kažkada garsiausiu Rusijos kaliniu tituluotas Michailas Chodorkovskis: „Kremlius turi tris kelius. Pirmasis – kontroliuojama liberalizacija, leidžianti tikėtis Putino „švelnaus“ pasitraukimo iš valdžios. Bet abejoju, ar tam Putinas pasiryš. Antrasis kelias – spartus gyvenimo lygio augimas. Tik tai – jau iš svajonių srities. Trečiasis – nauja užsienio politikos avantiūra, kurią užbaigtų daug pralieto kraujo. Geros išeities nėra: tai bus sudėtingiausi šešeri metai Putino gyvenime. Bet tai jis padarė savo rankomis.“
Laukia sunkiausia kadencija
Šią mintį pratęsia Rusijos komunistų partijos lyderis Genadijus Ziuganovas, kuris mano, kad galimi du scenarijai: arba Putinas pasiūlys šaliai realią vidaus plėtros programą, arba Rusijos laukia sunkiausi sukrėtimai.
„Žinoma, tai yra sudėtingiausia Putino kadencija – dėl paprastos priežasties, – įsitikinęs ir Politinės informacijos centro generalinis direktorius Aleksejus Muchinas. – Galbūt teks ruošti šalį valdžios perdavimui – iš Putino rankų kam nors kitam. Todėl manau, kad nėra prasmės laukti kokių nors Putino staigmenų. Tai bus toks pat Putinas, kokį jau matėme.“
Nacionalinės strategijos instituto prezidentas Michailas Remizovas svarsto, kad prezidento vadovavimo stilius šįkart bus griežtesnis kadrų politikos požiūriu. „Tai galima sieti tiek su geopolitinės padėties rimtumu, tiek su pasikeitusia paties prezidento filosofija. Bet, turint omenyje, kad padėtis iš tikrųjų yra rimta, reikia elito susitelkimo, – įsitikinęs Remizovas. – Be šito dabartinėmis sąlygomis neįmanoma užtikrinti šalies gyvybingumo. O elitui sutelkti reikia kietesnio vadovavimo stiliaus.“
Pasak Rusijos politinės technologijos specialisto, Tarptautinio politinės analizės instituto direktoriaus Jevgenijaus Minčenkos, Putinas bandys ugdyti naują sluoksnį vadovaujančių asmenų, turinčių pamažu perimti valdymo svertus.
„Šių žmonių išbandymas prasidėjo dar tada, kai masiškai buvo pakeisti regionų vadovai“, – aiškino ekspertas.
Kasa ekonominę duobę
Vašingtono Katono instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis Andrejus Ilarionovas mano, kad pagrindiniu jau įvykusio „putiniškojo“ valdymo pasiekimu tapo Rusijos lyginamojo svorio sumažėjimas pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP) atžvilgiu.
„Rusijos BVP bendrajame pasaulio BVP nukrito nuo 2,11 procento 2000-aisiais iki 1,93 procento 2017 metais. Vidutiniškai 0,01 procento per metus, – teigė 2005–2006 metais Putino patarėju ekonomikos klausimais dirbęs Ilarionovas. – Beje, antroje šio laikotarpio valdymo pusėje lyginamasis Rusijos svoris pasaulio BVP atžvilgiu vidutiniškai mažėjo 0,07 procento per metus. Per pastaruosius penkerius metus BVP jau nyko vidutiniškai 0,09 procento per metus.“
Ilarionovas įsitikinęs, jog tai dar ne riba: „Mes manėme, kad jie jau pasiekė dugną. Bet ne – jie ketina kasti toliau.“
Ekonominės padėties Rusijoje sudėtingumą apibūdina du veiksniai: didelis išorinis spaudimas bei akivaizdi dabartinio ekonomikos modelio krizė. Politinių technologijų centro viceprezidentas Aleksejus Makarkinas mano, kad „naujasis Šaltasis karas numato galimybę žymią lėšų dalį skirti gynybinėms išlaidoms. Dabar jas stengiamasi sumažinti, bet jos vis tiek didelės“.
Dauguma ekspertų vis dėlto įsitikinę, kad naujosios kadencijos darbotvarkė, ypač ekonominė, daugiausia priklausys nuo tarptautinės situacijos – pirmiausia nuo Rusijos ir Vakarų santykių.
Velniop diplomatiją
Tačiau santykių su Vakarai fronte nematyti jokių teigiamų pokyčių. Rusijai trečiadienį minint pergalės prieš nacistinę Vokietiją 73-ąsias metines Maskvos Raudonojoje aikštėje įvyko tradicinis karinis paradas, stebint anksčiau šią savaitę ketvirtai kadencijai prisaikdintam Putinui.
„Mūsų žmonės kovojo iki mirties. Nė viena šalis nebuvo susidūrusi su tokia invazija“, – savo kalboje sakė Putinas, maždaug 13 tūkstančių karių dalyvaujant idealiai surežisuotame kariniame spektaklyje.
Putinas kritikavo tuos, kas, pasak jo, bando „perrašyti istoriją“ ir sumenkinti Sovietų Sąjungos vaidmenį nugalint nacius.
„Šiandien žmonės bando ištrinti mūsų liaudies žygdarbį išgelbstint Europą nuo vergijos, nuo išnykimo, nuo Holokausto siaubo. (Jie bando) suklastoti, perrašyti ir klaidingai interpretuoti karo įvykius“, – perspėjo Putinas ir pridūrė: „Mes neleisime jiems to padaryti.“
Tiesiogiai paminėdamas dabartinę politinę situaciją, Putinas perspėjo, kad pasaulyje kylančiose naujose grėsmėse galima įžvelgti dviejų ankstesnių pasaulinių karų ženklų.
„Karas visada yra iššūkis pačiam gyvenimui – viskam, kas jame geriausia. Prisimename abiejų pasaulinių karų tragedijas, istorijos pamokas – jos neleidžia mums tapti neregiais. Naujose grėsmėse matosi tie patys senieji bjaurūs ženklai – egoizmas ir nepakantumas, agresyvus nacionalizmas ir pretenzijos į išskirtinumą“, – sakė Rusijos lyderis.
„Visoms šalims, visai žmonijai būtina suvokti, kad pasaulis labai trapus, ir jo stabilumą stiprina mūsų bendras siekis girdėti, pasitikėti ir gerbti vieniems kitus“, – pridūrė V. Putinas.
Atsigręžimas į žmones
„Rusija – žmonėms!“, – taip pirmadienį per inauguraciją sušuko Putinas, kuris naująją savo kadenciją įvardija kaip „socialinę“. Bet žengti į šią sritį pavojinga.
„Socialinės sferos sprendimai dar sudėtingesni visuomenės nuomonės požiūriu – jie turi įtakos daugeliui rusų. Pavyzdžiui, pensinio amžiaus didinimas gali sukelti daugelio Rusijos piliečių nepasitenkinimą“, – įsitikinęs Politinės informacijos centro generalinis direktorius Aleksejus Muchinas.
Opozicionierius Aleksejus Navalnas šaiposi iš Putino pažadų žmonėms ir bado į nesibaigiančias problemas pirštu.
„Rusija turi tris bėdas – kvailiai, keliai ir Putinas. Pastarasis žada perstatyti Palmyros miestą Sirijoje. Bet kodėl nepasidairyti į savo miesto kelius? Kas šiuo atveju prioritetas: kelių sutvarkymas Voroneže ar Palmyros perstatymas? O gal dar svarbiau Čeliabinsko problemos, kur apstu sovietinės epochos gamyklų, išskiriančių tiek nuodingų medžiagų, jog oras pradegina šnerves?“ – rašė Navalnas.
