Pritzkeris: apribojimai kol kas švelninami nebus
Pasikalbėjęs su dr. Anthony Fauci ir kitais infekcinių ligų ekspertais, gubernatorius J.B. Pritzkeris pirmadienį pranešė, kad nė vienas iš 11 valstijos regionų bent jau „ateinančias kelias savaites“ nesulauks jokių 3 pakopos karantino taisyklių švelninimo. „Mes vis dar esame rizikingoje situacijoje. Mums taip pat reikia laiko įvertinti, kokios yra Padėkos dienos šventės pasekmės prieš priimant kokius nors tolimesnius sprendimus“, – sakė Pritzkeris, pirmojoje oficialioje spaudos konferencijoje po Padėkos dienos savaitgalio.

Kokia žiema mūsų laukia šiemet?
Nesvarbu, ar mėgstate šaltuką ir sniegą, ar nelabai, žiema jau beveik ant nosies! Tačiau kokios žiemos laukti šiais metais? Kuo ji mus džiugins, stebins ar gąsdins? Pirmiausia žvilgtelėkime į praėjusius metus. Pernai turėjome 34.8 colio sniego. Vidutiniškai žiemą Ilinojuje iškrenta apie 36.3 colio sniego, tad ir pernai nuo vidurkio labai nenutolome. Užtat vidutinė žiemos temperatūra buvo penkiais laipsniais aukštesnė už vidurkį. O praėjusi žiema buvo keturiolikta šilčiausia žiema per mūsų valstijos istoriją.

Pritzkeris paskelbė apie naujus apribojimus
Siekiant prislopinti stiprėjančią COVID-19 pandemijos bangą, gubernatorius J.B.Pritzkeris skelbia apie naujus visos valstijos mastu nuo penktadienio įsigaliosiančius apribojimus, įskaitant griežtesnes taisykles mažmeniniams prekybininkams, muziejų, teatrų ir kazino uždarymą. Vis dėlto gubernatorius šįkart nepaskelbė apie naują karantiną valstijos gyventojams.

Nepilno gyventojų surašymo pasekmės Ilinojui
JAV Gyventojų surašymo biuras jau baigė nacionalinį gyventojų surašymą, o dabar teliko tik apdoroti turimus duomenis – duomenis, kurie turės tiesioginės įtakos federaliniam finansavimui ir politiniam valstijos atstovavimui ateinančius 10 metų. Biuras skuba pateikti galutinius duomenis prezidentui Donaldui Trumpui dėl vietų Kongrese paskirstymo iki gruodžio 31 dienos, tačiau labai tikėtina, kad nespės ir šį terminą teks nukelti.

Lietuvos pretendentas siekti „Oskaro“
JAV Kino meno ir mokslo akademijos patvirtintos „Oskaro“ komisijos Lietuvoje sprendimu šiemet Lietuvos pretendentu siekti prestižinio „Oskaro“ tapo debiutinis ilgametražis Karolio Kaupinio filmas „Nova Lituania“ (prod. Marija Razgutė). Šiam filmui bus suteikta galimybė pretenduoti į geriausio tarptautinio filmo nominaciją „Oskaro“ apdovanojimuose. „Nova Lituania“ siunčiama Vakarų pakrantės link – ten pat, kur prieš aštuoniasdešimt metų ją kaip neišpildytą idėją išsivežė Kazys Pakštas. Labiausiai norėčiau išgirsti, ką apie tai pasakytų jis pats“, – džiaugiasi režisierius K. Kaupinis.

Gydytojo taisyklės, kaip sumažinti vėžio riziką
Daugeliui vėžys skamba kaip blogiausia galima sveikatos diagnozė, todėl šios pandemijos metu svarbu nepamiršti, jog onkologinės ligos tebėra dažniausių susirgimų ir mirčių atvejų sąrašo viršuje. Tačiau nors garantuotai išvengti ar išgydyti vėžį dar nėra įmanoma, gydytojai sutaria, kad tam tikra elgsena ir įpročiai gali patikimai sumažinti pavojų susirgti. Abdominalinės chirurgijos gydytojas, profesorius Tomas Poškus išskiria paprastas ir įrodymais pagrįstas rekomendacijas, kaip sumažinti riziką susirgti vėžiu.

Kaip sau padėti nusiraminti?
„Net jeigu žmogus nepatiria įtampos sąmoningame lygmenyje, gali būti, kad kitame, nesąmoningame, lygmenyje, ta įtampa vis tiek yra ir galime ją jausti per įvairius fiziologinius pojūčius – raumenų įtampą, elgesio požymius, kai, pavyzdžiui, žmonės mūsų klausia, ko mes suirzę“, – teigia psichologė, dėmesio sutelkimo mokytoja Eglė Masalskienė. Ji dalinasi sąmoningumo technikomis ir paprastais būdais, kaip nežinomybės kupinu metu galime patys sau padėti ir nuimti įtampą.

Dr. Audriaus V. Plioplio archyvo Lituanistikos tyrimo centre atidarymas
Šiuo metu, kai situacija pasaulyje ir bendruomenėje yra gana sudėtinga, džiaugiamės galėdami pasidalinti gera naujiena – Dr. Plioplio archyvo Lituanistikos tyrimo centre bei jo meno studijos Jaunimo centre atidarymu. Daktaras Audrius Plioplys su Lituanistikos tyrimo centru bendradarbiauja jau seniai. Jis yra LTC Tarybos narys, nuolatinis rėmėjas ir idėjų kūrėjas. Taigi neatsitiktinai prieš keletą metų jam kilo mintis sujungti visą savo medžiagą ir įkurti dr. Audriaus Plioplio archyvą Lituanistikos tyrimo centre. Kadangi pats dr. Plioplys yra labai įvairiabriaunė asmenybė, tai ir archyvo turinys yra gana įvairus. Menininko ir gydytojo, mokslininko talentą turintis dr. A. Plioplys savo pažintį su menu pradėjo dar vaikystėje, tačiau rimtesnis pažinimas atėjo nuo tapybos, kai studijuodamas Čikagos universiteto medicinos mokykloje kūrė paveikslus, lankėsi muziejuose ir galerijose bei studijavo meno istoriją. Dr. Plioplys yra surengęs  daugiau nei penkiasdešimt individualių parodų, dalyvavęs daugiau nei šimte grupinių parodų. Jo meno kūriniai yra nuolat eksponuojami JAV bei kitų valstybių galerijose ir pastatuose. Dr. Plioplio kūrybos simboliu tapo neurologinių smegenų impulsų vaizdai, kuriuos jis įtaigiai perpina su asmeniniais bei visai lietuvių tautai svarbių įvykių simboliais.

Konditerė atskleidė 10 dažniausių kepimo klaidų
Vakarienė jau baigiasi, šeimyna nekantriai laukia deserto, tačiau iš orkaitės ištrauktas pyragas ėmė ir... subliuško? O galbūt nepakilo, pridegė prie dugno ar tiesiog prilipo prie kepimo formos? Su tokia situacija teko susidurti ne vienam – tai įrodo ir socialinių tinklų grotažymė #bakingfail, kuri, prasidėjus tikram kepimo namuose bumui, jungia vis daugiau nepavykusių kepinių kadrų. Tačiau kaip išvengti šių kepimo nesėkmių ir kokių klaidų šiukštu nedaryti?

65 – eri Juozo Dapkevičiaus metai žygiuose
Juozas Dapkevičius – daugialypė asmenybė, turinti dvigubą profesinį pasirengimą – inžinieriaus chemiko ir inžinieriaus elektriko. Tai daug, tačiau dar svarbesni darbai, kuriems Jis skyrė savo gyvenimą kaip žmogus, Lietuvos patriotas. Juozo Dapkevičiaus – žygeivių judėjimo pradininko – veikla prasidėjo dar vidurinės mokyklos suole, vėliau tęsėsi buvusiame Kauno Politechnikos instituto Žygeivių klube, kur tapo šio klubo pirmininku ir iki dabar bendradarbiauja su jo nariais. Lapkričio mėnesį Juozas švenčia 80 metų jubiliejų. Draugai, bičiuliai – buvę ir esami žygeiviai sveikina bendražygį ir linki dar daug gražių kelionių, prisimindami, kaip jų metu vadovo dėka plėtėsi žvilgsnis į Lietuvos istoriją, kultūros paveldą, etnokultūrą, gamtą, gilėjo meilė Tėvynei, gimtajai kalbai, stiprėjo patriotiniai jausmai.

Vingiuotas kelias į skautiją
Aš turbūt visą gyvenimą širdyje buvau skautė, tačiau niekada nepasitaikė galimybės oficialiai ja tapti. Iš tiesų, aš maniau, kad tik vaikai ir paaugliai gali prisijungti prie skautų veiklos, todėl buvau maloniai nustebinta, kai sesė Gilė mane pakvietė būti skaute židiniete. Kai augau, pradinėje mokykloje buvau valančiuke (Valančiaus sekėja), po to vidurinėje mokykloje tapau maironiete, važiuodavom į maironiečių suvažiavimus, dalyvaudavom dainuojamosios poezijos vakaruose, rašydavau straipsnius į mokyklos laikraštį... Skaute galbūt irgi mielai būčiau tapusi, tačiau mūsų mokykloje skautų veiklos nebuvo, ir iš tiesų Kaune aš nepažinojau nė vieno skauto. Taip pat nuo vaikystės dalyvavau Vilniaus jaunųjų turistų veikloje, stovyklose ir sąskrydžiuose, nes mano teta buvo Vilniaus jaunųjų turistų centro darbuotoja, ir dažniausiai visos stovyklos vedėja, atsakinga už kelis šimtus stovyklautojų. Kai jau baigiau mokyklą, padėjau jai stovyklose teisėjauti, prižiūrėti vaikus ir jų vadovus. Taigi, aš užaugau įtraukta į įvairias veiklas, todėl priklausyti kažkokiai veiklai man yra natūralus dalykas ir didelė garbė.

6 įdomiausios sporto akimirkos per 2020-uosius
COVID-19 pandemija smarkiai paveikė visą sporto pasaulį: didžioji dauguma sporto lygų buvo priverstos atšaukti ar nukelti varžybas, prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių ar netgi apskritai atšaukti suplanuotus turnyrus. Vis dėlto, šie 2020-ieji metai sporto varžybų aistruoliams nepagailėjo įsimintinų akimirkų. Kartu apžvelkime 6 įsimintiniausius įvykius sporto pasaulyje per praėjusius metus.