Japonijoje išleista knyga apie Lietuvą
Kovą japonų leidykla „Nikkei NF bunko“ išleido žinomos publicistės Kimiko Hirano knygą „Lietuva, svajojusi apie Meidži laikų Japoniją“ (Ritoania ga yume mita Meiji Nihon, 346 psl., su iliustracijomis). Plačiajam skaitytojų ratui skirta knyga pasakoja pastarojo šimtmečio Lietuvos istoriją simboliškai pasitelkiant Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataro, politiko, visuomenės veikėjo, inžinieriaus, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Stepono Kairio (1879–1964) asmenybę.

Žemaičiai, burkimės draugėn!
Šiuo laišku kreipiuosi į visus Čikagoje ir už jos ribų gyvenančius ŽEMAIČIUS, kviesdamas pradėti žemaitišką bendravimą „Čikagos Aido“  laikraštyje. Sako, kad Čikagoje apsigyvenusių lietuvių yra arti 800,000. Visi suprantame, kaip gera turėti galimybę bendrauti, skaityti ir rašyti lietuviškai. O kaip dėl žemaičių kalbos? Gi Žemaičių Tauta ir mūsų kalba įregistruota Pasauliniuose kalbų registruose!

„Dutch baby“ blynas – skaniam savaitgaliui
Savaitgalio pusryčiams griebiatės įprastų – amerikietiškų, lietinių ar mielinių – blynelių receptų? Kur kas įdomiau išbandyti orkaitėje kepamą, tai vokišku, tai olandišku vadinamą „Dutch baby“ blyną, idealiai tinkantį lėtam savaitgalio rytui.

Sulaukėme svečių
Šeštadienio rytą Čikagos lituanistinę mokyklą aplankė svečiai iš Lietuvos. Tai liaudiškų šokių studija „Suvartukas“. Ji įsikūrusi nedideliame Plungės miestelyje ir gyvuoja jau 75 metus. Studijoje šoka nuo mažiausiųjų iki suaugusių šokėjų. Grupei vadovauja nenuilstanti, energinga choreografė Ilona Baltikauskaitė. Kaip pati vadovė juokauja: „Tu nesi plungiškis, jei nešoki „Suvartuke“. Kolektyvas sėkmingai atstovauja rajonui Pasaulio lietuvių ir moksleivių dainų ir šokių šventėse, Plungės miesto ir Žemaitijos šokių šventėse, dalyvauja įvairiuose vaikų ir jaunumo tautinės muzikos ir šokių festivaliuose ne tik visoje Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. 2007m. kolektyvas apdovanotas aukščiausiu mėgėjų meno įvertinimu – Lietuvos liaudies kultūros centro ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondo įsteigtu apdovanojimu – „Aukso paukštės“ nominacija.

Politologas dr. D. Udrys: turime ne tik toleruoti, bet ir skatinti kritiką
„Mūsų kartą tėvai ugdė su viltimi, jog Lietuva kada nors bus laisva ir galėsime – netgi privalėsime – prisidėti prie jos pažangos ir sugrįžimo į savo vietą pasaulio šalių gretose. Taip išėjo, kad užaugau visai kitoje visuomenėje – laimė, tokioje, su kuria daugelis lietuvių siejo ir sieja savo viltis, kad Lietuva gali išlikti laisva tiek nuo išorinės prievartos, tiek savo viduje. Viliuosi, jog mano hibridinis ugdymas ir patirtis padeda į Lietuvos reikalus pasižiūrėti kiek kitu žvilgsniu“, – pasakoja JAV lietuviškoje šeimoje gimęs ir užaugęs politologas, viešųjų ryšių ir organizacijų plėtros specialistas dr. Darius Udrys, kuris balandžio viduryje Vytauto Didžiojo universitete (VDU) skaitys paskaitas pagal Vytauto Kavolio vardo tarpdisciplininės profesūros programą.

5 faktai apie „Žalgirio“ krepšinio klubą, kurių turbūt nežinojote
Kauno „Žalgiris“ žinomas ne tik kaip pirmas krepšinio klubas Lietuvoje, bet ir tas, kuriam per daugiau nei septynis dešimtmečius pavyko iškovoti daugiausia medalių ir tapti geriausiu krepšinio klubu šalyje. Ilgą „Žalgirio“ gyvavimo laikotarpį žymi ne tik laimėti titulai, bet ir kiti įdomūs nutikimai, apie kuriuos yra girdėję ne visi krepšinio aistruoliai.

Lituanistinės mokyklos – reiškinys, vertas vietos UNESCO lentynoje
Lituanistinių mokyklų istorijos ištakos – 1949 metai, kuomet JAV įsikūrė pirmosios šeštadieninės mokyklos. Nueitas ilgas kelias ir šiemet, 2023–aisiais, galime drąsiai teigti, kad lituanistinės mokyklos, jų raida, vidinė struktūra, organika bei plėtra yra unikalus Lietuvos istorijos reiškinys. Reiškinys, vertas įžvalgesnio požiūrio, gilesnio mokslinio tyrimo, analizės ir pripažinimo.

Riešo skausmas
Riešo kanalo sindromas (RKS) atsiranda, kai užspaudžiamas vidurinis rankos nervas, esantis plaštakoje. Taip atsitinka susiaurėjus riešo kanalui – kaulų ir delno raiščių supamam plyšiui, pro kurį eina šis nervas ir kraujagyslės. Kadangi vidurinis rankos nervas yra atsakingas už 4 pirštų (visų, išskyrus mažąjį) valdymą, jį užspaudus juntamas silpnumas rankoje, dilgčiojimas ir tirpimas delne. Dažnai riešo kanalo sindromas yra nepavojinga būklė, tačiau prireikia laiko ją galutinai išgydyti. Taikant tinkamus gydymo būdus ir neignoruojant pavojingų simptomų, diskomfortas turėtų pranykti be ilgalaikių pasekmių.  

Kvietimas Velykas įprasminti gerais darbais
„SOS vaikų kaimai Lietuva“ kviečia visus per šias Velykas dalintis savo gerumu su sunkumus patiriančiais Lietuvos vaikais. Artėjančių Velykų proga kviečiame kiekvieną iš Jūsų dalintis gerumu su sunkumus patiriančiais Lietuvos vaikas. Apsilankykite SOS gerumo krautuvėlėje (https://krautuvele.sos-vaikukaimai.lt) ir padovanokite vaikui Jūsų pasirinktą paramos krepšelį. Jūsų gerumas krautuvėlėje taps maistu, Velykų dovana, psichologo konsultacija, vasaros stovykla ar kita vaikui labai reikalinga pagalba.

Kiek kiaušinių galima suvalgyti – nepaverskite Velykų valgymo varžybomis
Artėjant gražiausiai pavasario šventės dažnas galvoja apie velykinio stalo meniu, kurio centre – kiaušiniai. Vaistininkė Virgilija Bečelytė primena, kad per Velykas svarbu nepamiršti saiko ir daugiau dėmesio skirti artimiesiems, o ne varžyboms, lenktyniaujant, kas paruoš dosnesnį stalą ar suvalgys daugiau kiaušinių.

Prof. R. Laužikas pasakoja apie Velykų stalo tradicijas ir šiandieną
Ant visų šventinių stalų rastume panašių mėsos patiekalų: šaltieną, keptą kiaulienos kumpį, rūkytas dešras. Pasak gastronominio paveldo tyrinėtojo, prof. Rimvydo Laužiko, pagal senovines tradicijas per Velykas būdavo valgomi kiaulienos, avienos patiekalai, ši šventė išsiskirdavo prašmatnių kepinių gausa, be to, ant stalo puikuodavosi iš sviesto nulipdytas avinėlis. Išskirtiniai buvo ir pieno gaminiai, kurie išliko populiarūs iki šių dienų. Vieną jų – „paschą“ – kviečiame pasigaminti artėjančios pavasario šventės proga.

Amerikiečiams pinigai svarbiau už patriotizmą, religiją ar vaikus
Pirmadienį paskelbtos Wall Street Journal/NORC apklausos rezultatai atskleidė, kad „patriotizmas, religija ir tikėjimas, vaikų turėjimas ir kiti prioritetai, ištisas kartas padėję formuoti nacionalinį charakterį“ gyventojams tapo gerokai mažiau svarbūs lyginant su 1998 metais ir net su 2019 metais, rašo „Wall Street Journal“. Naujausioje apklausoje vos 38 procentai respondentų sakė, kad patriotizmas jiems yra „labai svarbus“ lyginant su 70 procentų respondentų 1998 metais, o 39 procentai sakė, kad jiems yra labai svarbi religija, lyginant su 62 procentais 1998-aisiais.