Lietuvišką Vyčio simbolį atpažįsta Pietų Amerikoje, jis keliauja su olimpiečiais, plevėsuoja ūkininkų kiemuose. Vyčio vėliavos istorija skaičiuoja amžius, o artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui ji - dovana ne tik sau, bet ir artimiesiems. Juk būtent jos priešakyje buvo pasirašytas Lietuvos nepriklausomybės aktas.
Lenktynininkas Benediktas Vanagas 2013-aisiais vykdamas į Dakaro ralį Pietų Amerikoje tarp svarbiausių daiktų įsidėjo ir Lietuvos valstybės istorinę vėliavą. Vyčio simbolis atsidaro ir ant lenktynininko automobilio. Nuo to laiko B. Vanagą Vytis Pietų Amerikoje lydi kiekvienais metais, o didžiulį raitelį ant sportininko automobilio atpažįsta ne tik žiniasklaida, bet ir vietiniai gyventojai.
„Buvo toks keistas nutikimas, kai Kordobos mieste Argentinoje piko metu stovėdami kamštyje pamatėme automobilį iš Bolivijos. Jis buvo papuoštas įvairia Dakaro atributika ir didžiuliu Vyčiu garbingiausioje vietoje“, - prisimena lenktynininkas.
Vyčio simbolio ištakos randamos jau XI-XII a. Tai patvirtina kapinyne Plungės rajone rastas žalvarinis, raitelį simbolizuojantis pakabukas. Oficialiai Vyčio vėliavos istorija siejama su 1410 m. vykusiu Žalgirio mūšiu. Tuomet Vytautas į mūšį atvedė 40 pulkų, o 30 jų naudojo raudonas vėliavas, ant kurių buvo išsiuvinėtas šarvuotas raitelis su iškeltu kalaviju, jojantis ant balto, kartais juodo ar obuolmušio, žirgo.
„Ši vėliava yra mūsų heraldinis ir istorinis pamatas, kuris sujungia senąją Lietuvą su naująja Lietuva. Tai jungiamoji grandis, kurioje užkoduota ir pagonybė, ir krikščionybė, mūsų valdovai ir karaliai. Tai pats stipriausias simbolis, kuriame užkoduota Lietuvos istorija nuo senų laikų iki šių dienų“, - apie Vyčio vėliavą kalba istorikas ir teisininkas Deivydas Rimkevičius.
Dar 1905-aisiais Jonas Basanavičius siūlė Vyčio vėliavą padaryti nacionaline. Jai kabant Lietuvos Taryba 1918 m. vasario 16-ąją pasirašė Lietuvos nepriklausomybės aktą. Tuo pat metu buvo įteisinta nacionalinė trispalvė, o Vyčio vėliava XX a. pirmojoje pusėje viešajame gyvenime buvo naudojama rečiau. Ji nuolat plevėsavo prie Prezidentūros, būdavo iškeliama prie Karo muziejaus Kaune.
Į Lietuvos valstybės vėliavos įstatymą ji buvo įrašyta tik 2004-aisiais, kaip Lietuvos valstybės istorinė vėliava.
„Jokiu būdu negalima šių dviejų vėliavų atskirti, o lyginti jas būtų neetiška. Tai lyg vienos rankos pirštai, į kurį bepjautum – vis tiek skauda. Tai yra visuma, mūsų nueitas istorinis kelias. Jos papildo viena kitą“, - tikina D. Rimkevičius.
Didžiausia Vyčio vėliava šiuo metu plevena Lukiškių aikštėje Vilniuje. Vyčio vėliavos puošia „Nacionalinės ekspedicijos“ laivus, jomis apsiginkluoja sporto fanai, Vyčio vardu vadinamos kelios profesionalios sporto komandos. Visa tai – garbės reikalas, apie kurį kalba ir įstatymai. Juose numatyta, kad vėliava turi būti keliama garbingiausioje vietoje, pavyzdžiui, ant stiebo, įrengto prie pastato fasadą. Taip pat aikštėse, laivuose, posėdžių salėse, darbo kabinetuose, oficialių ceremonijų vietose. Numatoma, kad mažesni vėliavų variantai gali būti tvirtinami ir prie automobilio.
„Vyčio simbolis man visada imponavo, nors, turiu pripažinti, kad pirmojo Dakaro metu suvokimo, ką iš tiesų reiškia Vytis, nelabai turėjome. Pirmojo Dakaro ralio metu susidūrėme su didžiuliais iššūkiais, nuo tada visai kitaip pradėjau matyti Vytį. Įvyko Vyčio atgimimas ne tik mano širdyje, regis, tuomet ir žmonės pradėjo šį simbolį atrasti iš naujo, nes ilgą laiką jis buvo nepelnytai primirštas“, - įsitikinęs lenktynininkas B. Vanagas.
Įkvėpta Benedikto Vanago patirties bei sutampančių vertybių, Vyčio idėją skleidžia ir žemės ūkio bendrovė „Scandagra“. Įmonė ėmėsi įgyvendinti „100 Vyčio vėliavų“ projektą, kurio metu ištikimiausiems savo klientams dovanos po istorinę Vyčio vėliavą, stiebą bei jo įrengimo darbus ūkininko kieme. Įteikti vėliavą „iš rankų į rankas“ visiems šimtui ūkininkų „Scandagra“ patikėjo būtent B. Vanagui.
„Man, kaip piliečiui, Vytis simbolizuoja nenuginčijamą vertybę – tikslą turintį ir jo siekiantį profesionalą. Man atrodo, toks ir yra tikras lietuvis, todėl mes ir turime šį simbolį. Didžiuojuosi, kad kartu su partneriu imsimės tokio valstybiško projekto, manau, tai indėlis į valstybės gyvenimą socialinės atsakomybės prasme“, - kalba. B. Vanagas.
„Zen PR“ informacija
