Černobylio avarija įvyko 1986 m. balandžio 26 d. ketvirtajame Černobylio atominės elektrinės bloke, esančiame netoli Ukrainos miesto Pripetės. Tais metais TSRS, turėdama 43 veikiančius reaktorius, gamino apie 10 proc. pasaulinės branduolinės energijos. Keturi RBMK tipo Černobylio AE reaktoriai buvo moderniausi Sovietų Sąjungoje, du kiti reaktoriai buvo statybų stadijoje.
Katastrofa atominėje jėgainėje įvyko per kontrolinį bandymą. Specialūs strypai, naudojami branduolinei reakcijai kontroliuoti reaktoriaus šerdyje, buvo ištraukti daugiau nei leido saugumas. Reaktorius buvo paliktas veikti 7 procentų galingumu. Tai buvo esminis procedūrų pažeidimas, nes jis nebuvo apskaičiuotas dirbti tokiu mažu galingumu. Dėl konstrukcijos ydos energijos išeiga smarkiai šoktelėjo, karštis deformavo kontrolinius strypus. Strypams įstrigus padidėjo garų slėgis, ir 1:23 val. nakties vietos laiku situacija tapo nebekontroliuojama – vienas po kito įvyko keletas sprogimų, didžiulis ugnies kamuolys nukėlė tūkstančio tonų masės plieno ir betono masės reaktoriaus stogą, suplėšė aušinimo vamzdžius ir pramušė stoge skylę.
Į atmosferą buvo išmestas didelis kiekis radioaktyvių medžiagų, tarp jų radioaktyvūs cezio ir jodo izotopai. Debesis, susidaręs nuo degančio reaktoriaus, išnešiojo įvairias radioaktyvias medžiagas didžiojoje Europos dalyje. Dėl radioaktyvių kritulių labiausiai užterštas regionas į šiaurės rytus nuo branduolinės jėgainės (dabartinėje Baltarusijoje, Rusijoje ir Ukrainoje). Baltarusijai teko net 70 proc. Černobylio katastrofos radiacijos. Po Černobylio katastrofos radioaktyviomis medžiagomis užteršta net penktadalis Baltarusijos žemės ūkių.
Tai didžiausia tokio tipo avarija visoje branduolinės energetikos istorijoje, tiek pagal spėjamą žuvusiųjų ir nukentėjusių nuo jos pasekmių žmonių skaičių, tiek pagal ekonominę žalą. Sovietų valdžia iš pradžių informaciją apie katastrofą bandė nuslėpti, bet balandžio 28 d. Švedijos aplinkos stebėjimo stotys užfiksavo itin aukštą radiacijos lygį. Panašūs stebėjimo duomenys buvo užfiksuoti ir Norvegijoje bei Suomijoje. Sovietų Sąjunga buvo priversta pripažinti, kad Černobylyje įvyko nelaimė.
Likviduojant avarijos padarinius dalyvavo tūkstančiai žmonių. Apie 1 800 sraigtasparnių gesindami gaisrą ant reaktoriaus išbėrė daugiau kaip 5 tūkst. tonų smėlio ir švino. Užterštumo šalinimo darbai vyko nuo 1986 m. gegužės mėn. iki žiemos. Visi judantys objektai šalia užterštos vietovės buvo sudeginti. Apie 60 000 pastatų buvo nuplauti specialiais chemikalais, o dauguma stogų pakeisti. Buvo apipurkštos užterštoje zonoje esančios gatvės. Zonoje augę medžiai buvo iškirsti ir sudeginti betoninėse duobėse.
Černobylio atominė elektrinė galutinai išjungta tik 2000 m. gruodžio 15 d. Jos avarija yra viena iš dviejų istorijoje įvertintų 7 balais pagal tarptautinę branduolinių avarijų skalę (antroji buvo Fukušimos avarija 2011 m. Japonijoje).
Per pirmuosius tris mėnesius po avarijos mirė 31 žmogus, dauguma jų – pirmieji gaisrą gesinę ugniagesiai, dar nežinoję tikrojo pavojaus masto; ilgalaikės spinduliuotės poveikis 15 metų laikotarpyje tapo dar 60-80 žmonių mirties priežastimi. Daugiau nei šimtui žmonių išsivystė vienokio ar kitokio laipsnio spindulinė liga, o per 115 tūkst. žmonių buvo evakuoti iš 30 km spindulio zonos. Žmonės tesuspėjo pasiimti keletą svarbiausių daiktų kelių dienų (taip buvo manoma) evakuacijai. Iki 2000 m. iš labiausiai radiacijos paveiktų teritorijų Baltarusijoje, Rusijoje ir Ukrainoje buvo evakuota dar apie 350 tūkst. žmonių. Organizacijos „Greenpeace“ skaičiavimu, iš viso nelaimė nulėmė iki 93 tūkst. žmonių mirčių (įskaitant mirtis nuo vėžio). Tuo tarpu Ukrainos Černobylio sąjunga skaičiuoja, kad iki 2011 metų iš viso nuo katastrofos pasekmių savo gyvybių neteko beveik 734 tūkst. Žmonių.
Katastrofą bandyta suvaldyti palaidojant atominės jėgainės kompleksą milžiniškame betono karste – sarkofage. 2011 m. Europos Komisija skyrė Ukrainai 110 mln. eurų įrengti naują sarkofagą Černobylio atominėje elektrinėje, pakeičiant jau smarkiai susidėvėjusį senąjį.
Černobylio atominė elektrinė galutinai išjungta tik 2000 m. gruodžio 15 d. Jos avarija yra viena iš dviejų istorijoje įvertintų 7 balais pagal tarptautinę branduolinių avarijų skalę (antroji buvo Fukušimos avarija 2011 m. Japonijoje). Šiandien smalsuoliai jau gali apžiūrėti taip vadinamąją vaiduoklių zoną – į Černobylį ir netoliese esantį Pripetės miestelį rengiamos ekskursijos, kuriose leidžiama apžiūrėti laike užkonservuotą sovietinį palikimą saugios radiacijos zonose.
