Džeksonas Polokas (Jackson Pollock, 1912 m. sausio 28 d. – 1956 m. rugpjūčio 11 d.) buvo įtakingas JAV menininkas, vienas reikšmingiausių abstraktaus ekspresionizmo judėjimo atstovų. Per vos 44 metus trukusį jo gyvenime sutilpo viskas, ko reikia prieštaringam menininko portretui – kūrybinė aistra, tradicijų laužymas, šlovė, pinigai, alkoholis, moterys ir netikėta mirtis. Jis atsisakė tokių dailininkams įprastų darbo priemonių, kaip molbertas, paletė ar teptukas. Drobę perkėlęs ant žemės, paveikslus kūrė laistydamas ant jos dažus. Dailininkas laužė nusistovėjusias savo laikmečio normas ir buvo įsitikinęs, kad paveikslas turi savo gyvenimą.
Dž. Polokas drauge su keturiais vyresniaisiais broliais augo Kalifornijoje. Paauglystėje, su tėvu keliaudamas po šalį, jis gana artimai susipažino su senųjų Amerikos gyventojų kultūra, vėliau padariusia nemenką įtaką jo estetinei pasaulėjautai.
Būsimasis dailininkas jau jaunystėje pasižymėjo nenuspėjamu charakteriu. Išmestas iš dviejų meno mokyklų, aštuoniolikos jis persikėlė į Niujorką, kur studijavo tapybą pas amerikiečių dailininką Tomą Hartą Bentoną (Thomas Hart Benton). Tačiau gerokai aiškesnes ribas kūrybiniai ieškojimai įgavo po to, kai 1945 m. Dž. Polokas susituokė su dailininke Li Krasner (Lee Krasner) ir persikėlė į vienkiemį Niujorko priemiestyje Sprigse. Jam priklausančioje daržinėje dailininkas įsirengė savo studiją, kurioje galutinai ištobulino savitą tapymo-dažų varvinimo techniką.
Dž. Polockas teigė: „Man kur kas patogiau dirbti ant žemės. Galėdamas vaikščioti aplink paveikslą ir tapyti jį iš visų keturių pusių, visiškai susilieju su juo ir tampu jo dalimi. Ši technika kažkuo panaši į indėnų smėlio paveikslų kūrimą.“
Naują tapymo būdą, kritikų dar vadinamą „veiksmo tapyba“, jis laikė tiesiogine reakcija į kintantį laikmetį. „Nauji poreikiai reikalauja naujos technikos. Šiuolaikiniai dailininkai rado naujus būdus išreikšti savo idėjas. Renesansinėmis ar kitomis praėjusių epochų formomis negalima pavaizduoti šio laikmečio, lėktuvų, atominių bombų ar radijo“, - sakydavo jis.
Pamatinėmis savo amžininkų temomis dailininkas įvardijo erdvę ir laiką. Anot jo, moderniosios tapybos uždavinys yra ne iliustruoti, o išreikšti kūrėjo jausmus. Tikriausiai būtent ši pozicija lėmė, kad paveikslų pavadinimus Dž. Polokas pakeitė skaičiais. Jo manymu, skaičiai, priešingai negu žodžiai, neblaško stebėtojų dėmesio ir be išankstinių nuostatų priverčia įsižiūrėti į patį kūrinį.
1950 m. fotografas Hansas Namutas (Hans Namuth), norėjęs įamžinti Dž. Poloko darbo eigą, pasakojo: „Susitarėme, kad kai atvyksiu, jis pradės tapyti naują paveikslą. Kai atvažiavau, Polokas pareiškė, kad jau baigė. Tada įsistebeilijo į keliomis spalvomis nutaškytą drobę, gulinčią ant grindų, pasiėmė dažus ir ėmė palengva aplink ją žingsniuoti. Jo judesiai darėsi vis greitesni. Regis, jis nebematė nei manęs, nei Li, negirdėjo fotoaparato spragsėjimo. Viskas tęsėsi gerą pusvalandį. Nesuprantu, iš kur žmoguje gali slypėti tiek gyvybės, turint galvoje tai, kad man atvykus, paveikslas buvo praktiškai baigtas.“
Gyvenime Dž. Polokas pasižymėjo kaip labai kontroversiška asmenybė. Viena vertus, jis buvo vienišius, visa savo esybe atsidavęs kūrybai ir mielai gyvenantis atokiame užmiestyje. Kita vertus, garsėjo nenuspėjamu, neretai impulsyviu ir agresyviu elgesiu bei įvairiomis silpnybėmis. Didžiausios jų buvo alkoholis ir moterys.
Dailininkas visą gyvenimą pragyveno su savo žmona, tačiau jų ryšys toli gražu neatitiko klasikinės šeimos modelio. Paaukojusi savo karjerą, Li Krasner skatino Dž. Poloką ieškoti naujų raiškos būdų, toleravo meilužes, o svarbiausia – nuo pat pirmų jų pažinties metų tapo nepamainoma savo vyro vadybininke.
Tašką Dž. Poloko gyvenime padėjo ne kas kita, kaip meilė stikliukui. 1956 m. jis ėmė vis labiau grimzti į alkoholizmą, o tų pačių metų rugpjūtį užsimušė vairuodamas neblaivus. Drauge su dailininku važiavo jo meilužė ir jos draugė. Gyva liko tik dailininko mylimoji.
Įtaigiai žymaus menininko gyvenimą, kūrybinę raidą ir prieštaringą asmenybę atskleidžia 2000 m. pastatytas filmas „Polokas“ (angl. Pollock). Jį režisavo ir pagrindinį vaidmenį atliko aktorius Edas Harris.
