Lietuvoje lankosi JAV Kongreso narių patarėjų delegacija
Spalio 27-30 d. Lietuvos Respublikos Seimo, Užsienio reikalų ministerijos ir ambasados Vašingtone kvietimu Lietuvoje lankosi JAV Senatorių ir Atstovų Rūmų narių patarėjų delegacija. Vizito metu JAV pareigūnai susipažįsta su saugumo padėtimi Lietuvoje ir Baltijos jūros regione, priemonėmis kovojant su dezinformacija, aptaria dvišalių santykių perspektyvas, energetinio, ekonominio ir kibernetinio saugumo klausimus, santykius su Rusija, situaciją Rytų partnerystės šalyse ir kitas tarptautinės politikos aktualijas.

Ko labiausiai bijo amerikiečiai
Artėjant Helovinui, Chapman University išplatino ketvirtosios kasmetinės amerikiečių apklausos apie didžiausias jų baimes rezultatus. Be kitų dalykų, apklausa teiraujasi respondentų, kaip smarkiai jie bijo daugiau nei 70 įvairių dalykų, nuo vorų ir sąskaitų už gydymą iki branduolinio karo. Apklausos metu žmonių nebuvo prašoma palyginti vienų baimių intensyvumo su kitomis. Jų tiesiog buvo klausiama, ar jie tam tikro dalyko bijo, ar ne.

Nevykęs pokštas ar terorizmo bandymas?
Barackui Obamai, kitiems iškiliems demokratams ir televizijai CNN – Donaldo Trumpo šalininkų neapykantos objektams – trečiadienį buvo nusiųsta vamzdelinių bombų, o JAV prezidentas raginimus dėl vienybės suderino su žiniasklaidos užsipuolimu dėl jos „nesibaigiančio priešiškumo“.

Artėjantys rinkimai: ar Trumpui reikia nerimauti?
Lapkričio 6 dieną, kai vyks vidurio kadencijos rinkimai, valstybės vadovo pavardės balsavimo biuleteniuose nebus, tačiau juos beveik galima laikyti referendumu dėl Donaldo Trumpo prezidentavimo. Vidurio kadencijos rinkimai taip vadinami todėl, kad yra rengiami įpusėjus prezidento kadencijai. Šiuo metu abejuose JAV Kongreso rūmuose dominuoja respublikonai, bet tai gali pasikeisti vos po kelių savaičių.

Ko tikėtis iš rinkimų
Politinio karo zonoje Vašingtone yra viena kova, pergalė kurioje gali lemiamai nusverti svarstykles respublikonų naudai: iškovotos 60 vietų JAV Senate.

Įtartinas Nikki Haley atsistatydinimas
Nikki Haley atsistatydina iš JAV ambasadorės Jungtinių Tautų organizacijoje posto. Tačiau keistesnis nei pats faktas yra atsistatydinimo paskelbimo laikas. Prezidentas Trumpas ir Haley antradienio rytą skubiai surengė trumpą susitikimą su spauda. Tai buvo padaryta netrukus po to, kai apie artėjantį ambasadorės išėjimą pranešė Jonathanas Swanas iš „Axios“. Pasak Haley, ji traukiasi, nes nori pertraukos nuo valstybinių pareigų – ji šešerius metus ėjo Pietų Karolinos gubernatorės pareigas ir dvejus metus tarnavo JTO. Pasak Trumpo, apie Haley norą trauktis iš posto jiedu jau kalbėjosi prieš šešis mėnesius

Vašingtone pristatyta Lietuvos patirtis kovojant su dezinformacija
Spalio 2–4 dienomis Vašingtone vyko JAV analitinio centro „Atlantic Council“ organizuojamas globalus forumas strateginės komunikacijos ir kovos su dezinformacija klausimais, kuriame dalyvavo ir Lietuvos pareigūnų bei ekspertų delegacija. „Demokratinės valstybės turi turėti viską apimančią strategiją kaip kovoti su dezinformacija. Turime dar labiau susitelkti ir imtis veiksmų, kurie atgrasytų galimas dezinformacijos atakas ateityje,“ – sakė forume kalbėjęs Ministro Pirmininko patarėjas nacionalinio saugumo ir vidaus politikos klausimais Arnoldas Pikžirnis. „Lietuva turi ilgametę patirtį, kaip atpažinti ir atsispirti Kremliaus dezinformacijai. Mūsų visuomenė pati ėmėsi veiksmų, kurie demaskavo daugybę melagingų naujienų ir koordinuotų informacijos atakų iš užsienio šalių. Lietuvoje gimęs elfų judėjimas ar žurnalistų ir ekspertų iniciatyva demaskuok.lt stiprina ne tik Lietuvos, bet ir viso regiono atsparumą propagandai iš užsienio,“ – pažymėjo premjero patarėjas. A.Pikžirnis taip pat atkreipė dėmesį ir į kitas hibridines grėsmes, įskaitant ir investicijas į strateginius ekonomikos sektorius, kuriomis gali būti siekiama ne ekonominių, bet politinių tikslų. Pasak jo, viską apimanti strategija kovoje su dezinformacija ir kitomis hibridinėmis grėsmėmis turi užkirti kelią kišimuisi į mūsų vidaus politiką ir apsaugoti mūsų visuomenes, jeigu nenorime turėti daugiau Solisberių. Spalio 4 d. Lietuvos ambasadoje vyko 13-os šalių vyriausybių atstovų diskusija apie įrankius, kurie jau egzistuoja ir kurių kol kas dar trūksta tam, kad kova su priešiška propaganda būtų efektyvi. Lietuvos krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza pristatė kaip neteisėtai gaunami asmens duomenys gai būti panaudoti piktavališkais tikslais. „Atlantic Council“ jau antrus metus iš eilės organizuoja forumą strateginės komunikacijos klausimais, kuriame dalyvauja JAV Kongreso nariai, Administracijos pareigūnai, užsienio šalių strateginės komunikacijos vadovai, žymūs žurnalistai, ekspertai, akademikai. Šiais metais forume Vašingtone dalyvauja ir privačios kompanijos tokios kaip Facebook ar Twitter. Forumo partneriais šiemet yra Lietuvos Respublikos ambasada JAV, taip pat Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerija, Švedijos ambasada ir JAV kompanija Twitter. Forumo paraštėse ir įvairiuose susitikimuose JAV pareigūnams, žurnalistams, ekspertams buvo pristatyta Lietuvos elfų veikla ir dezinformaciją atskleidžiantis projektas demaskuok.lt. Šiuos Lietuvos pilietinės visuomenės projektus pristatė NVO „Res Publica“ vadovas Giedrius Sakalauskas ir projekto demaskuok.lt vadovas Viktoras Daukšas. LR Ambasados JAV informacija

Laimėta kova, pralaimėtas karas
Panašu, kad demokratai nuoširdžiai tiki, jog kandidato Bretto Kavanaugh nominacijos į Aukščiausiąjį tesimą patvirtinimo cirkas ir jam metami kaltinimai netinkamu seksualiniu elgesiu vidurinės mokyklos ir koledžo laikais, jiems yra palankus ir tik į naudą. Jie yra įsitikinę ne tik Bretto Kavanaugh kaltumu, bet ir poveikiu, kurį visa tai turės kadencijos vidurio rinkimams. Tai byloja tokios antraštės kaip ši, pasirodžiusi „The Atlantic“: „Brettas Kavanaugh kadencijos vidurio rinkimus gali paversti istoriniais rinkimais moterims.“. Bet palaukime, neskubėkime. Nepaisant to, kad iš šio cirko nė viena pusė neišeis nenukentėjusi (ir su aiškia bei neginčijama pergale), demokratai, regis, nepakankamai įvertina, kokią didelę įtaką Kavanaugh reikalas gali turėti vienam svarbiam aspektui – respublikonų rinkėjų motyvacijai atiduoti savo balsą rinkimuose. Ir nors pastarojo meto socialiniai judėjimai ir pokyčiai ragina nebenumoti ranka į moterų išsakomus kaltinimus ir liudijimus apie savo patirtis, kol nebus įrodyta priešingai, didelė dalis Amerikos (jei ne jos dauguma) šią situaciją vertina visiškai kitaip. Amerikiečiai mato padorų vyrą, kurį FTB tyrė jau šešis kartus, kai jis pretendavo į įvairias kitas pareigas, kuris dabar yra viešai linčiuojamas pasitelkiant miglotus kaltinimus dėl dalykų, tariamai įvykusių prieš dešimtmečius. Žinoma, tai priverčia suklusti vyriškos lyties rinkėjus. Tačiau lygiai taip pat tai liečia ir moteris – motinas, kurios nenori, kad paauglystės klaidos nulemtų jų sūnų ateitį. Respublikonus tai skatina suklusti ir motyvuoja dalyvauti artėjančiuose rinkimuose. Visų pirma, demokratai hiperbolizuoja tariamus Kavanaugh prasižengimus bei griebiasi nepateisinamų ir nesąžiningų palyginimų. Katy Tur iš „MSNBC“ pirmiausia palygino Kavanaugh to Rogeriu Ailesu ir Roy’umi Moore’u, nors pastarasis buvo daugiau nei dešimties moterų apkaltintas (su įrodymais) nepilnamečių tvirkinimu. O visai neseniai, kai buvo paskelbtas nuosprendis serijiniam prievartautojui Billui Cosby, ji palygino šį su Kavanaugh. „CNN“ eteryje teisininkė Yodit Tewolde sakė „Per pertrauką skaičiau žinutes „Twitter“ ir stebėjausi, kaip žmonės, kurie džiaugiasi dėl Cosby pagaliau pateikto nuosprendžio, tačiau tuo pat metu gina Kavanaugh“, pavadindama tai „siaubu“ ir „beprotybe“. Tačiau bet kokiam racionaliai mąstyti gebančiam žmogui siaubas ir beprotybė yra šių dviejų vyrų pastatymas į vieną kategoriją. Rinkėjai taip pat mato ir labai akivaizdžius dvigubus standartus, kuriuos pabrėžia arši  opozicija Kavanaugh: daugybė kaltinimų smurtu artimoje aplinkoje demokratui Atstovų rūmų nariui Keithui Ellisonui. Nors Ellisonas kandidatuota į generalinio prokuroro postą Minesotoje – aukščiausią teisėtvarkos postą valstijoje – nė vienas iš jo demokratų kolegų nepareikalavo jo pašalinimo. Nė vienas nereikalauja, kad jį ištirtų FTB. Tiesą sakant, demokratai yra visiškai patenkinti vidiniu tyrimu, kurį atlieka Nacionalinis demokratų komitetas, kurio pirmininko pavaduotojas yra... Keithas Ellisonas. Daugelis žiniasklaidos veikėjų šios akivaizdžios veidmainystės nemato, tačiau ją tiktai mato ir įsimena eiliniai amerikiečiai. Ir galiausiai, respublikonams visas šis cirkas neabejotinai primena 2012-uosius ir Mittą Romney. Per patį jo prezidentinės kampanijos įkarštį, demokratai ir žiniasklaida jį išmėsinėjo ir išnarstė po kaulelį – daugelis šiandien pripažįsta, kad tai buvo padaryta nesąžiningai – ne tik dėl jo politikos, bei ir asmens. Teismų krizės tinklo atstovas spaudai išpuolius prieš Kavanaugh pakomentavo taip: „Mes neleisime, kad paskutinės akimirkos šmeižto kampanija sunaikintų gerą ir padorų žmogų su nesutepta reputacija.“. Visa tai tikrai paragins respublikonus suskubti prie balsavimo punktų. Tačiau tai taip pat gali suaktyvinti ir nepriklausomus rinkėjus, manančius kad #MeToo išnaudojimas politiniais tikslais yra šykštus ir bailus elgesys, kad neturėtų egzistuoti skirtingi standartai, priklausomai nuo partinės priklausomybės, o nekaltum,o prezumpcija neturėtų būti paminama. Demokratams gal ir atrodo, kad jie laimėjo mūšį su Kavanaugh, tačiau tai gali tapti pagrindine priežastimi, kodėl jie pralaimėjo karą.

JAV planuose – grandioziniai pokyčiai
Jungtinių Valstijų karinės oro pajėgos suskaičiavo, kad joms reikia beveik 25 proc. padidinti savo kovinių eskadrilių skaičių: tik tada šalis galėtų dalyvauti didelio masto kare su kita supervalstybe, pavyzdžiui, Kinija ar Rusija. Tokie skaičiavimai signalizuoja apie potencialią didžiausią Amerikos karinių oro pajėgų plėtrą nuo Šaltojo karo laikų. Oro pajėgų sekretorė Heather Wilson teigia, kad oro pajėgos nori iki maždaug 2025–2030 metų savo kovinių eskadrilių skaičių padidinti nuo dabar turimų 312 iki 386. Toks pokytis būtų tik dalis gynybos sekretoriaus Jameso Mattiso plano dėmesį nuo kovos su terorizmu Artimuosiuose Rytuose nukreipti į potencialius konfliktus su to paties lygmens konkurentais. Tokį strateginį planą Wilson pristatė neseniai sakydama kalbą Karinių oro pajėgų asociacijos kasmetinėje Oro, kosmoso ir kibernetinės erdvės konferencijoje Merilando valstijoje. Pastaruosius kelis dešimtmečius Rusija ir Kinija analizavo Amerikos karinę strategiją ir investavo į būdus, kaip sumažinti šalies pranašumą, teigia oro pajėgų štabo viršininkas generolas Davidas Goldfeinas. Nauja pajėgų struktūra siekiama neutralizuoti naujus Rusijos ir Kinijos kuriamus gynybinius ir kovinius pajėgumus, tokius kaip tolimojo nuotolio lėktuvai ir branduoliniai ginklai, sakė jis. „Mes, kliaudamiesi tiksliausiais mūsų karinio štabo ir žvalgybos agentūrų įvertinimais, kokia kryptimi eina mūsų priešininkai, privalome pasirūpinti, kaip išlaikyti pranašumą“, – sakė generolas. Pagal planą Karinės oro pajėgos pasipildys dešimtimis tūkstančių lakūnų ir moderniais lėktuvais bei kitais pajėgumais. Visa tai JAV mokesčių mokėtojams ateinantį dešimtmetį kainuos dešimtis milijardų dolerių, jei ne daugiau. Pareigūnai vengia įvardinti tikslią sumą, tačiau sako, kad bus įsigyjama daugiau bombonešių, degalų papildymo lėktuvų, naikintuvų ir bepiločių skraidyklių, taip pat desanto, žvalgybos, stebėsenos ir specialių operacijų lėktuvų. Strateginių ir tarptautinių studijų centro ekspertas Toddas Harrisonas skaičiuoja, kad šis pajėgų padidinimas papildomai per metus gali kainuoti 13 mlrd. JAV dolerių. Šiuo metu Karinės oro pajėgos per metus išleidžia maždaug 53 mlrd. JAV dolerių lėktuvų operacijoms, apmokymui ir samdymui, pažymėjo ekspertas. Gerai informuotas „Foreign Policy“ šaltinis teigia, kad oro pajėgos neišgalės sau leisti tiek didinti išlaidas. „Iš esmės tai tarsi laivynas sakytų, kad jiems reikia 355 laivų, nors jie neturi lėšų, – sakė minėtas šaltinis. – Tai rodo atotrūkį finansinės realybės ir siekiamų saugumo reikalavimų.“ Wilson pripažįsta, kad sumokėti už naujus lėktuvus gali būti sudėtinga. „Kalbant apie biudžeto realybę, nesame naivūs, – sakė ji. – Tuo pat metu manome, kad esame skolingi savo tautiečiams sąžiningą atsakymą, ko reikia, siekiant apsaugoti gyvybiškai svarbius šalies interesus pagal mūsų išdėstytą strategiją. Todėl manome, kad tai, jeigu nėra tobulas atsakymas, tai bent jau yra sąžiningas atsakymas į tą klausimą. Ko reikia Karinėms oro pajėgoms? Jeigu mes negalime atsakyti į šį klausimą, tuomet kas gali?“ Remiantis minėtu pasiūlymu, labiausiai išaugtų bombonešių eskadrilių skaičius – nuo devynių iki 14, sakė Wilson. Didesnis dislokuotų bombonešių skaičius yra itin svarbus kalbant apie Ramiojo vandenyno regioną, kur Kinija formuoja salas ir dislokuoja karines pajėgas Pietų Kinijos jūroje ir Spratlio salose bei praktikuojasi numušti bombonešius iš didelio nuotolio, „potencialiai siekdama smogti Jungtinėms Valstijoms“, sakė Wilson. Kinija taip pat sparčiai plečia savo bombonešių ir degalų papildymo lėktuvų parką, pridūrė ji. Wilson teigimu, vidinė Karinių oro pajėgų komanda per praėjusius šešis mėnesius atliko išsamią galimų grėsmių 2025–2030 metais ir karinių poreikių analizę. „Mes atsižvelgėme į šias prielaidas bei parametrus ir atlikome simuliacijas, įvertinome maždaug 2 tūkst. skirtingų variantų, bandydami atsirinkti, ko iš tiesų reikėtų“, – sakė ji.  „Cato“ instituto viceprezidentas gynybos ir užsienio politikos studijoms Christopheris Preble'as mano, kad Pentagonui reikia naujos strategijos, o ne papildomų dolerių. „Mes skolinamės pinigų finansuoti mūsų šalies kariuomenę iš šalies, nuo kurios turėtume gintis“, – sakė jis, turėdamas omenyje Kiniją. Tačiau Wilson pabrėžia, kad Jungtinės Valstijos susidurtų su rimtomis nacionalinio saugumo pasekmėmis, jeigu Karinės oro pajėgos nesulauktų šio finansavimo. „Tai reikštų, kad pradėtų didėti mūsų atotrūkis nuo stambaus priešininko. Tai reiškia, kad krizės atveju Jungtinių Valstijų prezidentas turėtų mažiau galimybių, ir tai reiškia, kad būtų didesnė rizika, jog negalėtume įgyvendinti tikslų, kuriuose užsibrėžėme Nacionalinėje gynybos strategijoje“, – sakė ji.

Teroristinių atakų sumažėjo, bet pasaulinė grėsmė sudėtingesnė
2017 metais teroristinių išpuolių skaičius pasaulyje buvo 23 proc. mažesnis nei 2016 metais. Tuo tarpu per tokius išpuolius žuvusių žmonių skaičius 2017 metais taip pat buvo 27 proc. mažesnis, skelbiama JAV valstybės departamento ataskaitoje. Teroristinių išpuolių pasaulyje skaičiaus mažėjimą daugiausia lėmė didelis išpuolių Irake sumažėjimas. Penkiose šalyse: Afganistane, Indijoje, Irake, Pakistane ir Filipinuose įvykdyta 59 proc. visų išpuolių. Daugiau kaip du trečdaliai aukų teko Afganistanui, Irakui, Nigerijai, Somaliui ir Sirijai. Pagrindinis teroristinių išpuolių kaltininkas buvo „Islamo valstybės“ (IS) grupuotė, nors ji ir prarado beveik visą kadaise Irake ir Sirijoje kontroliuotą teritoriją. Be kita ko, JAV vyriausybė ir toliau pagrindine pasaulyje valstybe terorizmo rėmėja laiko Iraną. Decentralizacija ir naujosios technologijos Beveik nugalėjus džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“ (IS) Irake ir Sirijoje ši grupuotė išsisklaidė, ir dėl to pasaulinė teroristinių atakų grėsmė tapo daug sudėtingesnė, sakoma trečiadienį paskelbtoje JAV valstybės departamento ataskaitoje. IS, „al Qaeda“ ir su jomis susiję džihadistai decentralizavosi ir imasi naujų technologijų, tokių kaip paprasti cheminiai ginklai ir mažos dronų sistemos, kad galėtų kelti grėsmę toli už savo tradicinių veikimo zonų, pažymima ataskaitoje apie terorizmą 2017 metais. „Jie labiau išsisklaidė ir tapo slaptesni, imasi per internetą įkvėpti toli esančių sekėjų atakas ir dėl to pasidarė mažiau veikiami įprastinių karinių veiksmų“, – rašoma ataskaitoje. „Dar daugiau, teroristų kovotojų iš užsienio grįžimas ar persikėlimas iš mūšio laukų prisidėjo prie... patyrusių, rafinuotų ir susietų teroristinių tinklų, galinčių planuoti ir vykdyti teroristines atakas, didėjimo“, – pažymima joje. JAV valstybės departamento kovos su terorizmu koordinatorius Nathanas Salesas sakė, kad 2017 metais, palyginti su 2016-aisiais, teroristinių atakų pasaulyje sumažėjo 23 proc., o dėl terorizmo žūstančių žmonių skaičius – 27 procentais. Sumažėjimą iš esmės nulėmė IS pralaimėjimas Irake, kur koalicijos ir vyriausybinės pajėgos užėmė daugumą kažkada šios grupuotės kontroliuotos teritorijos. Tačiau IS nariai pasklido iš Artimųjų Rytų ir su savo operacijomis bei tinklais atsiranda kitose pasaulio vietose, įskaitant Pietryčių Aziją. Pernai IS nariai įvykdė atakų Anglijoje, Ispanijoje, Egipte, Jungtinėse Valstijose ir Filipinuose, nurodoma ataskaitoje. Joje taip pat pažymima, kad prisidėjus Kinijos piliečių grupei, IS jau kelia grėsmę Kinijai ir Kinijos interesams pasaulyje. Tuo tarpu „al Qaeda“, nors kelerius metus ir buvo IS šešėlyje, išlieka labai didelė grėsmė visame pasaulyje, atsakinga už tokias atakas kaip sunkvežimio susprogdinimas 2017 metų spalį Mogadiše Somalyje, kai žuvo per 300 žmonių, sakė N. Salesas. „Al Qaeda“ yra ryžtingas ir kantrus priešininkas“, – sakė jis. Trečia didelė grėsmė, JAV nuomone, yra Iranas, kuris, pasak N. Saleso, unikaliai visos valstybės galia remia atakų sąmokslus. „Iranas išlieka pagrindinė pasaulio valstybė, remianti terorizmą, ir yra atsakingas už daugelio konfliktų intensyvėjimą bei kenkimą JAV interesams Sirijoje, Jemene, Irake, Bahreine, Afganistane ir Libane“, – nurodė N. Salesas. Ir IS, ir „al Qaeda“ ir Iranas „turi pajėgumų ir tikslų smogti Jungtinėms Valstijoms ir mūsų sąjungininkams“, sakė jis. Ataskaitoje minimas bendras didesnis pasaulio bendradarbiavimas kovojant su terorizmu, įskaitant finansinių srautų minimoms grupuotėms susekimą ir blokavimą. Bet tai vis dar yra iššūkis, pabrėžė N. Salesas. „Reikia sustabdyti pinigų srautą šioms organizacijoms“, – pažymėjo jis. „Taip pat reikia sustabdyti teroristų keliones“, – sakė pareigūnas ir kaip svarbų įrankį nurodė oro uostų susekimo sistemas, pavyzdžiui, veido biometrinio identifikavimo skaitytuvus. 2017 metais teroristinių išpuolių skaičius pasaulyje buvo 23 proc. mažesnis nei 2016 metais. Tuo tarpu per tokius išpuolius žuvusių žmonių skaičius 2017 metais taip pat buvo 27 proc. mažesnis, skelbiama JAV valstybės departamento ataskaitoje. Teroristinių išpuolių pasaulyje skaičiaus mažėjimą daugiausia lėmė didelis išpuolių Irake sumažėjimas. Penkiose šalyse: Afganistane, Indijoje, Irake, Pakistane ir Filipinuose įvykdyta 59 proc. visų išpuolių. Daugiau kaip du trečdaliai aukų teko Afganistanui, Irakui, Nigerijai, Somaliui ir Sirijai. Pagrindinis teroristinių išpuolių kaltininkas buvo „Islamo valstybės“ (IS) grupuotė, nors ji ir prarado beveik visą kadaise Irake ir Sirijoje kontroliuotą teritoriją. Be kita ko, JAV vyriausybė ir toliau pagrindine pasaulyje valstybe terorizmo rėmėja laiko Iraną. Decentralizacija ir naujosios technologijos Beveik nugalėjus džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“ (IS) Irake ir Sirijoje ši grupuotė išsisklaidė, ir dėl to pasaulinė teroristinių atakų grėsmė tapo daug sudėtingesnė, sakoma trečiadienį paskelbtoje JAV valstybės departamento ataskaitoje. IS, „al Qaeda“ ir su jomis susiję džihadistai decentralizavosi ir imasi naujų technologijų, tokių kaip paprasti cheminiai ginklai ir mažos dronų sistemos, kad galėtų kelti grėsmę toli už savo tradicinių veikimo zonų, pažymima ataskaitoje apie terorizmą 2017 metais. „Jie labiau išsisklaidė ir tapo slaptesni, imasi per internetą įkvėpti toli esančių sekėjų atakas ir dėl to pasidarė mažiau veikiami įprastinių karinių veiksmų“, – rašoma ataskaitoje. „Dar daugiau, teroristų kovotojų iš užsienio grįžimas ar persikėlimas iš mūšio laukų prisidėjo prie... patyrusių, rafinuotų ir susietų teroristinių tinklų, galinčių planuoti ir vykdyti teroristines atakas, didėjimo“, – pažymima joje. JAV valstybės departamento kovos su terorizmu koordinatorius Nathanas Salesas sakė, kad 2017 metais, palyginti su 2016-aisiais, teroristinių atakų pasaulyje sumažėjo 23 proc., o dėl terorizmo žūstančių žmonių skaičius – 27 procentais. Sumažėjimą iš esmės nulėmė IS pralaimėjimas Irake, kur koalicijos ir vyriausybinės pajėgos užėmė daugumą kažkada šios grupuotės kontroliuotos teritorijos. Tačiau IS nariai pasklido iš Artimųjų Rytų ir su savo operacijomis bei tinklais atsiranda kitose pasaulio vietose, įskaitant Pietryčių Aziją. Pernai IS nariai įvykdė atakų Anglijoje, Ispanijoje, Egipte, Jungtinėse Valstijose ir Filipinuose, nurodoma ataskaitoje. Joje taip pat pažymima, kad prisidėjus Kinijos piliečių grupei, IS jau kelia grėsmę Kinijai ir Kinijos interesams pasaulyje. Tuo tarpu „al Qaeda“, nors kelerius metus ir buvo IS šešėlyje, išlieka labai didelė grėsmė visame pasaulyje, atsakinga už tokias atakas kaip sunkvežimio susprogdinimas 2017 metų spalį Mogadiše Somalyje, kai žuvo per 300 žmonių, sakė N. Salesas. „Al Qaeda“ yra ryžtingas ir kantrus priešininkas“, – sakė jis. Trečia didelė grėsmė, JAV nuomone, yra Iranas, kuris, pasak N. Saleso, unikaliai visos valstybės galia remia atakų sąmokslus. „Iranas išlieka pagrindinė pasaulio valstybė, remianti terorizmą, ir yra atsakingas už daugelio konfliktų intensyvėjimą bei kenkimą JAV interesams Sirijoje, Jemene, Irake, Bahreine, Afganistane ir Libane“, – nurodė N. Salesas. Ir IS, ir „al Qaeda“ ir Iranas „turi pajėgumų ir tikslų smogti Jungtinėms Valstijoms ir mūsų sąjungininkams“, sakė jis. Ataskaitoje minimas bendras didesnis pasaulio bendradarbiavimas kovojant su terorizmu, įskaitant finansinių srautų minimoms grupuotėms susekimą ir blokavimą. Bet tai vis dar yra iššūkis, pabrėžė N. Salesas. „Reikia sustabdyti pinigų srautą šioms organizacijoms“, – pažymėjo jis. „Taip pat reikia sustabdyti teroristų keliones“, – sakė pareigūnas ir kaip svarbų įrankį nurodė oro uostų susekimo sistemas, pavyzdžiui, veido biometrinio identifikavimo skaitytuvus.

Po uragano
Uraganas „Florence“ JAV krantus pasiekė praėjusį penktadienį kaip 1-osios kategorijos uraganas. Milžiniška audra didžiąją dalį laiko sukosi Šiaurės ir Pietų Karolinose, kur sukėlė istorinio masto katastrofiškus potvynius.   „Mūsų valstijai tai yra nenusakomo masto tragedija“, – sakė Šiaurės Karolinos gubernatorius Roy’us Cooperis. Trijų valstijų – Šiaurės Karolinos, Pietų Karolinos ir Virdžinijos – gyventojai buvo priversti palikti vandens užlietus savo namus. Gatvės ir keliai pavirto upėmis, kuriomis keliauti buvo įmanoma tik valtimis. Trečiadienį prezidentas Donaldas Trumpas vyko į tragedijos vietą, kad susitiktų su nukentėjusiais ir įvertintų būtiną federalinį atsaką į stichiją. Nuo audros žuvo mažiausiai 36 žmonės, 27 iš jų – Šiaurės Karolinos gyventojai. Uragano padariniams likviduoti Pietų Karolinoje buvo dislokuota apie 2600 Nacionalinės gvardijos narių. Nuotraukose – uragano pasekmės.

Prekybos karas nerimsta
Prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį nusprendė nepaisyti perspėjimų bei dar labiau pakurstė prekybos karą su Pekinu. Trumpas paskelbė, kad nuo kitos savaitės muitais bus apmokestinamos iš Kinijos importuojamos prekės, kurių vertė per metus sudaro 200 mlrd. JAV dolerių. Maža to, Jungtinių Valstijų vadovas pagrasino muitais apmokestinsiantis dar didesnę dalį kiniško importo, jei Pekinas į šį jo sprendimą reaguos taikydamas atsakomąsias priemones. Anot Trumpo, Kinija atsisakė keisti nesąžiningas prekybos praktikas, kurios esą kenkia JAV verslams ir darbininkams. „Ne vieną mėnesį raginome Kiniją keisti šias nesąžiningas praktikas bei sąžiningai elgtis su amerikiečių įmonėmis“, – oficialiame pranešime sakė JAV prezidentas. „Šios praktikos kelia didžiulę grėsmę ilgalaikei Jungtinių Valstijų ekonomikos būklei ir klestėjimui“, – pridūrė jis. Tarp pagrindinių Baltųjų rūmų skundų yra per dideli barjerai amerikiečių įmonėms bei technologijų vagystės. Kuomet naujieji muitai įsigalios rugsėjo 24 dieną, baudžiamieji tarifai bus nustatyti jau maždaug pusei iš Kinijos į JAV eksportuojamų prekių. Anksčiau šiemet JAV apmokestino kiniško importo už 50 mlrd. JAV dolerių. Iki kitų metų naujųjų muitų tarifas sieks 10 proc., o vėliau pašoks iki 25 procentų. Tačiau Trumpas perspėjo, kad „jei Kinija imsis atsakomųjų veiksmų prieš mūsų ūkininkus ir kitus sektorius, mes iškart pradėsime trečiąją fazę, kuri yra tarifai maždaug 267 mlrd. JAV dolerių vertės papildomam importui“. Trečioji fazė reikštų, kad muitais apmokestinamas visas importas iš Kinijos. „Aš vėl raginu Kinijos lyderius imtis staigių priemonių bei užbaigti savo šalies nesąžiningas prekybos praktikas. Tikiuosi, kad ši situacija bus išspręsta, galiausiai, tarp manęs ir Kinijos prezidento Xi, kurį labai gerbiu“, – sakė Trumpas. Naujieji muitų mokesčiai palies platų produktų spektrą, įskaitant Kinijoje pagamintus garso imtuvus, kompiuterių atminties modulius, automatinius duomenų procesorius, kopijavimo aparatus ir t.t. – šie plačiai naudojami produktai iškart taps brangesni pirkėjams. Tačiau aukšti Baltųjų rūmų pareigūnai žurnalistams teigė, kad palyginti su liepą paskelbtais apmuitintinais produktais, realus sąrašas buvo sumažintas 300 produktų linijų po to, kai administracija gavo 6 tūkst. rašytinių pastabų iš vartotojų ir verslų. Tarp produktų, išgelbėtų nuo naujų baudžiamųjų muitų, yra tokie elektroniniai prietaisai kaip išmanieji laikrodžiai ar „Bluetooth“ įranga, automobilių sėdynės bei tam tikri saugos produktai, pavyzdžiui, dviračių šalmai ar aukštos kėdės vaikams, sako pareigūnai. Anot jų, Kinijai buvo suteiktas „šansas po šanso“ pakeisti savo prekybos praktikas, kurios yra laikomos nesąžiningomis JAV verslams, bet Pekinas „liko užsispyręs“. Nors valdžios atstovai teigia, kad muitų įtaka JAV ekonomikai kol kas yra minimali, įmonės visoje šalyje skelbia apie prarastus verslus, darbuotojų atleidimus ir galimus bankrotus, nes auga jų išlaidos, o eksportas mažėja. Pareigūnai žurnalistams tvirtino, jog žemesnis pirminis muito tarifas leis JAV verslams surasti naujų tiekėjų. Lobizmas prieš Trumpo tarifus Vašingtone išaugo pastebimai, o JAV prezidento prekybos politika į keistą poziciją pastatė kandidatus, kurie kovos lapkritį vyksiančiuose Kongreso kadencijos vidurio rinkimuose. Kai kurie respublikonai, ypač šalies regionuose, kurie smarkiai priklausomi nuo eksporto, prekybos klausimu arba tyli, arba priešinasi. Tuo tarpu demokratai, kurie visuotinai prieštarauja prekybos politikai ir tikisi, kad atsikovoti Kongresą jiems padės prezidento nepopuliarumas, griežtai kritikuoja Trumpo veiksmus ir reiškia paramą laisvos prekybos sistemai. Kinija antradienį patvirtino, kad planuoja „imtis atsakomųjų veiksmų“ dėl JAV sprendimo nuo kitos savaitės įvesti 10 proc. muitus 200 mlrd. JAV dolerių vertės kiniškam importui. „Siekdama apginti savo teises, interesus ir pasaulinę laisvos prekybos sistemą, Kinija neturi jokio kito pasirinkimo, apart imtis atsakomųjų veiksmų“, – pranešime teigė prekybos ministerija, neužsimindama apie ankstesnį grasinimą apmuitinti amerikietiško importo už 60 mlrd. JAV dolerių, jei Vašingtonas įves naujus muitus. „JAV toliau siekia didinti tarifus, kas įneš daugiau nežinomybes į diskusijas tarp dviejų pusių“, – priduria ministerija.