Taip, tai tikra tiesa, liepos 6 dieną Kernavėje, Pilies kalno piliakalnio prieigose, įsikūrė karingieji dakai.
Dakai kėlė siaubą Romos imperijai. Vėliau juos nugalėjo hunai, V a. susmeigė rombinius strėlių antgalius ir Kernavėje, Aukuro kalno piliakalnyje...
Dabar taikūs baltų ir slavų genčių, dakų ir vikingų palikuonys, viduramžių Lietuvos ir kaimyninių šalių amatininkai, kariai ir muzikantai vėl aplankė Kernavę.
Jau devynioliktą kartą vyko tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalis „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“ – archajiškų amatų, karybos ir muzikos šventė.
Renginys, skirtas Mindaugo karūnavimo – Lietuvos Valstybės dienai ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti. Festivalis vyko Valstybiniame Kernavės kultūriniame rezervate, autentiškame žmogaus ir gamtos sukurtame kraštovaizdyje, išsaugojusiame 11 tūkstančių metų šiame regione egzistavusių kultūrų pėdsakus.
Amatininkai darbavosi atkurtuose XIII - XIV a. Kernavės amatininkų namuose, dirbtuvėse, ūkiniuose pastatuose ir kiemuose. Čia buvo galima pajusi dūminės pirties ir beržinės vantos kvapą, išgirsiti kalvio priekalo dūžius, aplankyti nagingus puodžius, juvelyrus. Miesto aikštėje išvysiti ir iš svetur atklydusius pirklius. O greta, tvartelyje, išgirsiti bliaunančių avių balsus – ankstyvojo miesto žemdirbių kultūros palikimą...
Greta atkurtos viduramžių Kernavės įsikurė Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos, Vengrijos senųjų amatų žinovai ir pirmą kartą atvykę Rumunijos eksperimentinės archeologijos meistrai, demonstruosiantys karingųjų barbarų dakų gyvenseną (kultūrinė asociacija „Omnia Barbaria“). Matėme dalį dakų įtvirtinimuose (Mala Kopalnia, dabartinė Ukraina) rastų ir rekonstruotų ginklų – peilius, ietis, grandinius šarvus, itin lenktą dakų kardą, bei egzotiškus keramikos ir odos dirbinius. Originalią amatų, karybos ir muzikos programą demonstravo Vengrijos atstovai (klubas „Onugur“) - vilnones jurtas su kasdiene įranga, karybą, vilnos, keramikos dirbinius, maisto gamybą.