Daugiau 
 

Kaligula

08/25/2017 Aidas

Gimė Ancijuje. Germaniko ir jo antros eilės pusseserės iš motinos pusės Agripinos Vyresniosios sūnus, Nerono, Druzo, Agripinos Jaunesniosios, Julijos Druzilos ir Julijos Livilos brolis, Klaudijaus sūnėnas.

Nuo ankstyvos vaikystės lydėjo tėvą Germanijos kampanijose, vilkėdamas specialiai jam pritaikytą kario aprangą ir avėdamas sumažintus kariškus sandalus, vadintus kaligomis. Būtent todėl kareivių jis buvo pramintas mažybine šio daiktavardžio forma - Kaligula. Seneka rašė, jog pačiam Gajui ši pravardė buvo tapusi keiksmažodžiu.

Po tėvo mirties Gajus gyveno su motina, kol imperatorius Tiberijus, nutaręs Agripinos atsikratyti, 29 m. apkaltino ją sąmokslu ir ištrėmė. Paauglys Gajus buvo patikėtas savo prosenelės Livijos Augustos, o šiai mirus – senelės Antonijos globai. 31 m., būdamas devyniolikos, Kaligula apsigyveno pas Tiberijų Kaprio saloje ir praleido ten šešerius metus. Jau tuomet jis pasižymėjo žiaurumu ir ištvirkimu.

Tiberijaus testamente, surašytame 35 m., likus dvejiems metams iki jo mirties, Kaligula įrašytas pusės jo turto paveldėtoju, kartu su anūku Tiberijumi Gemelu. Jie abu paskirti jo įpėdiniais, turėję valdyti pakaitomis. Tiberijus mirė 37 m. kovo 16 d. pretorionų vado Makrono palaikomas Kaligula pasiekė, kad Tiberijaus paskutinė valia būtų panaikinta.
Kaligula siekė neribotos valdžios ir iš pavaldinių reikalavo, kad jį garbintų kaip dievą. Leido daug valstybinių lėšų, o tuštėjantį valstybės iždą pildė didindamas mokesčius, konfiskuodamas brangenybes (ypač iš senatorių). Tironiškas Kaligulos valdymas sukėlė Senato ir pretorionų vadų nepasitenkinimą.

Imperatorius pasižymėjo meile didingai architektūrai – jo valdymo metu užbaigtos Augusto šventyklos ir Pompėjaus teatro statybos bei pradėtas statyti naujas amfiteatras. Jo įsakymu iš Egipto buvo parplukdytas milžiniškas obeliskas, šiandien stovintis Šv. Petro aikštės centre Vatikane. Kaligula ketino atstatyti Polikrato rūmus Samo saloje, užbaigti Didimo šventyklą Milete, įkurti miestą Alpių viršukalnėse ir perkasti Achajoje Istmo sąsmauką. 39 m. sumanė nutiesti laikiną pontoninį tiltą iš laivų per sąsmauką tarp Bajų ir Puteolų, tokiu būdu pamėgdžiodamas persų karalių Kserksą, 480 m. pr. m. e. savo kariuomenei pastačiusį panašų tiltą per Helespontą.

Kaligula buvo piktas, žiaurus ir neteisingas valdovas, nepaisęs jokių taisyklių ir draudimų. Mėgstamiausias jo posakis buvo „Tegu nekenčia, kad tik bijotų“. Pavydėdamas gražiems, garbanotiems vyrams nuskusdavo pakaušius. Tvirtai sudėtą centuriono sūnų Ezinijų Prokulą nepasirengusį privertė kautis su gladiatoriais, o kai šis laimėjo visas kovas, įsakė perpjauti gerklę. Stebėdamas bausmes ir kankinimus, kartodavo: „Mušk taip, kad pasijustų mirštąs!“. Tačiau Kaligula mokėjo įtaigiai kalbėti, labai mėgo teatrą, šokį ir dainavimą. Gabūs menininkai buvo vieninteliai, pelnydavę Kaligulos atsidavimą.

Sąmokslas prieš Kaligulą brendo pamažu. Akstinu tam tapo jo sprendimas išžudžius įtakingiausius Senato ir raitelių luomo atstovus visam laikui palikti Romą ir išvykti į Egiptą, kur tikėjosi būti garbinamas kaip dievas. Sąmokslininkai suprato, jog jam pasitraukus bus beveik neįmanoma apsisaugoti nuo jo savivalės. Po kelių nesėkmingų bandymų pašalinti Kaligulą, tai padaryti pavyko pretorionų vadui Kasijui Cherėjai kartu su karo tribūnu Kornelijumi Sabinu. 41 m. sausio 22 d. sąmokslininkai užpuolė Kaligulą, besikalbantį su aktoriais Palatino požemiuose. Kaligula mirė nuo Kasijaus Cherėjos rankos.

Po Kaligulos mirties Senatas ketino atkurti Respubliką. Anot Svetonijaus, būta raginimų „išdildyti iš atminties visus Cezarius ir sugriauti jų šventyklas“. Tuo tarpu susirinkusi minia Kaligulos žudikams reikalavo mirties. Sąmokslininkai nužudė paskutinę Kaligulos žmoną Cezoniją ir jo dukrą Juliją Druzilą. Apie susidorojimą sužinojęs Klaudijus jau buvo išvykęs iš miesto. Užsitikrinęs pretorionų paramą ir tapęs naujuoju imperatoriumi, jis pasmerkė myriop Cherėją ir visus žinomus sąmokslininkus.

Kaligulos kūnas buvo nugabentas į Lamijos sodus, kur buvo palaidotas. Grįžusios iš tremties jo seserys kūną atkasė, sudegino ir palaidojo Augusto mauzoliejuje. 410 m. barbarams apiplėšus Romą kapavietė buvo išplėšta, o pelenai išbarstyti.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu