XVI a. Ispanijos karalius vienam savo pavaldiniui suteikė herbą su užrašu „Primus circumdedisti me“ („Pirmasis mane apkeliavai“). Nors mokykliniai vadovėliai ir skelbia, kad pirmosios kelionės aplink pasaulį organizatorius buvo Ispanijos karūnai tarnavęs portugalų jūrininkas Fernandas Magelanas, tačiau ne jis užsitarnavo tokią Karlo V malonę. Iš tiesų Magelanas net tokios minties – apiplaukti pasaulį – neturėjo. Pagrindinis jo vadovaujamos ekspedicijos tikslas buvo rasti naują kelią iki vadinamų Prieskonių (dabar Molukų) salų Ramiajame vandenyne ir portugalų neužkluptam pargabenti į Europą vertingus egzotinius prieskonius. Apie tokį žygdarbį nesvajojo ir skolose paskendęs jūrininkas Chuanas Sebastianas Elkanas, kuriam ir buvo suteiktas herbas su unikaliu užrašu. Tačiau būtent jis, o ne Magelanas, žuvęs vienoje iš Ramiojo vandenyno salų, po tris metus trukusios kelionės grįžo Sevilijon su karavele „Viktorija“ – pirmuoju laivu, apiplaukusiu pasaulį.
Dabar Magelano vardą žino kiekvienas mokinukas, tačiau retas iš mūsų galėtų ką nors papasakoti apie drąsųjį baskų jūrininką Elkaną. Jo vardas gana ilgai buvo primirštas, o Didžiųjų geografinių atradimų metraščiuose jis turėjo tenkintis antraeiliu vaidmeniu. Vis tik dabar jau žinomas tikrasis Chuano Sebastiano Elkano vaidmuo Magelano ekspedicijoje.
Įdomu tai, kad Elkanas į Magelano flotilę, plaukiančią parsigabenti prieskonių, pateko tik per pažintis – jam padėjo vienas giminaitis. O dingti kuo toliau jam būtinai reikėjo: jis buvo pažeidęs griežtą Ispanijos įstatymą, draudžiantį pardavinėti ginkluotus laivus užsienio pirkliams, ir, susipainiojus skolose, jo laukė kalėjimas. Elkanas buvo paskirtas šturmanu į karavelę „Koncepcion“, trečią pagal dydį iš penkių Magelano ekspedicijai parinktų laivų.
Magelanas ir 237 jo ekspedicijos dalyviai išplaukė 1519 m. rugpjūčio 10 d. Tačiau istorinė kelionė nevyko kaip sviestu patepta. Po ilgo ir varginančio kelio per Atlanto vandenyną ir vis nerasdami sąsiaurio, skiriančio du vandenynus, ispanai pradėjo maištauti prieš portugalų kilmės Magelaną. Prie sukilėlių prisidėjo ir Elkanas. Per 1520 m. Velykas ginkluoti „Koncepcion“ jūreiviai, tarp kurių buvo ir baskas, užgrobė laivą „San Antonio“. Tačiau Magelanas įveikė maištininkus ir žiauriai juos nubaudė: du maišto vadeivas ketvirčiavo, du išlaipino nykioje Patagonijos pakrantėje, o keturiasdešimt kitų, tarp kurių buvo ir Elkanas, nuteisė myriop, vėliau bausmę pakeisdamas katorga. Nuo tada beveik penkis mėnesius išdidusis baskas, sukaustytas grandinėmis, dirbo patį juodžiausią darbą – sėmė vandenį iš skylėtų „Koncepcion“ triumų.
Dabar Magelano vardą žino kiekvienas mokinukas, tačiau retas iš mūsų galėtų ką nors papasakoti apie drąsųjį baskų jūrininką Elkaną. Jo vardas gana ilgai buvo primirštas, o Didžiųjų geografinių atradimų metraščiuose jis turėjo tenkintis antraeiliu vaidmeniu. Vis tik dabar jau žinomas tikrasis Chuano Sebastiano Elkano vaidmuo Magelano ekspedicijoje.
Elkanas vėliau vis dėlto buvo sugrąžintas į šturmano pareigas laive „Koncepcion“. Būtent šį laivą Magelanas pasiuntė ištirti atsivėrusią protaką, kuri ir buvo tas ilgai ieškomas sąsiauris, vėliau pavadintas Magelano vardu. 1520 m. lapkričio 28-ąją, prieš tai nuskendus „Santjagui“ ir dezertyravus „San Antonio“, trys likę Magelano ekspedicijos laivai pagaliau išplaukė į vandenyną, kuris keliautojus pasitiko labai taikiai, todėl ir buvo pavadintas Ramiuoju.
Tolimesnė kelionė daugeliui ekspedicijos dalyvių baigėsi tragiškai. Vienoje iš Filipinų salų žuvo Magelanas, kitoje saloje laukiniai čiabuviai išskerdė daugiau kaip 20 ispanų, taip pat teko sudeginti burlaivį „Koncepcion“. Tik 1521 m. lapkritį, praėjus daugiau kaip pusmečiui nuo Magelano žūties, „Trinidadas“ ir „Viktorija“, vieninteliai likę iš penkių ekspedicijos laivų, pagaliau pasiekė Molukų salas. Ispanai prisipirko tiek daug prieskonių, kad tapo aišku, jog viso krovinio nesugebės parsigabenti. Nedelsiant išplaukti galėjo tik „Viktorija“. Jos kapitonu buvo išrinktas Elkanas.
Vengdamas susidūrimų su portugalais, Elkanas buvo priverstas nukrypti toli į pietus nuo įprastinio kelio. Jūreiviai šalo nuo Antarktidos sklindančiame šaltyje, o maisto atsargos sparčiai seko.
Paskutinė Elkano vadovaujamo laivo kelionė namo truko beveik 7 mėnesius. Pagaliau, 1522 m. rugsėjo 7 d., Ispanijos krantus pasiekė į vaiduoklį panaši „Viktorija“. Iš 237 jūreivių, su Magelanu išplaukusių į Prieskonių salas, grįžo tik 18 skarmaluotų, basų ir mirtinai išvargusių vyrų. Karalius Karlas V buvo patenkintas ekspedicijos rezultatais: dabar Ispanija gavo realias teises į Prieskonių salas. Tuo tarpu Elkanui ilgai ilsėtis neteko – netrukus jis buvo išsiųstas į kitą ekspediciją pargabenti prieskonių ir 1526 m. rugpjūčio 4 d. mirė Ramiajame vandenyne.
