Nors Amerikoje karališkųjų šeimų nėra, spauda visada pusiau juokais rašo, kad jei kieno kraujas šalyje ir yra mėlynas, tai Kenedžių šeimos. Net šešiasdešimt ketverius metus iš eilės (nuo 1947-ųjų iki 2011-ųjų) aukščiausiuose Vašingtono postuose būdavo bent vienas Kenedis. Tačiau turbūt neveltui yra sakoma, kad iš labiausiai apdovanotųjų likimas daugiausiai ir atima, o Kenedžių dinastija šią teoriją iliustruoja puikiai.

Garsioji verslininkų, politikų bei lovelasų šeima gyvenimą Amerikoje pradėjo XIX a. viduryje, kai 26-erių Patrikas Kenedis ir keleriais metais jaunesnė jo žmona Brigita, neradę laimės gimtojoje Airijoje, leidosi į jos paieškas Naujajame pasaulyje. Tiesa, amerikietiškosios svajonės pora nerado, tačiau jų palikuonims pasisekė. Jauniausias Kenedžių sūnus Džozefas pasuko į verslą, o vėliau – itin sėkmingai – į politiką. Ir jis turėjo puikių sūnų: du iš jų, Robertas ir Edvardas, tapo senatoriais, trečiasis, Džonas, 1960-aisiais buvo išrinktas Jungtinių Valstijų prezidentu.

Turbūt niekas negali tvirtai pasakyti, kas iš tiesų kaltas dėl šios šeimos tragedijų virtinės – likimas, prakeiksmas, ar tiesiog logiškas ambicijų, valdžios, pinigų, narkotikų bei išorinių aplinkybių junginys.

Nuo to laiko tragedijos tapo nuolatinėmis šeimos palydovėmis – kartais atrodydavo, kad nė metai nepraeina be nelaimės Kenedžių giminėje. Šių tragedijų gausa paprastai apibrėžiama kaip „prakeiksmas“, kurį kildina iš Airijos. Manoma, kad viskas prasidėjo nuo Džono F. Kenedžio prosenelio Tomaso Fitzdžeraldo. 1842 metais jis neva viename Airijos kaime atrado skrynią su užkeiktomis monetomis ir su visu lobiu pabėgo į Bostoną. Pagal kitą versiją prakeiksmas prasidėjo nuo Džozefo Kenedžio. Esą kartą jis liepė netoliese stovėjusiam rabinui ir jo mokiniams nustoti melstis. Supykęs žydų dvasininkas prakeikė jį ir visą jo giminę. Pastaroji versija turi kelis variantus – pagal vieną jų, žydų dvasininkas Kenedžių giminę prakeikė, nes Džozefas Kenedis atsisakė padėti jo sūnums, buvusiems koncentracijos stovykloje. Pagal kitą, Kenedžių patriarchas buvo prakeiktas dėl to, kad tiekė ginklus naciams.

Kad ir kaip ten bebūtų, reta kuri šeima buvo labiau nuskriausta likimo. „Prakeiksmo“ pildymosi pradžia siejama su prezidento Džono F. Kenedžio seserimi Rozmari. Jauniausioji šeimos duktė turėjo protinę negalią. 1941-aisiais, kai merginai suėjo 28-eri, tėvai nusprendė ją „pagydyti“ kontroversiška lobotomijos procedūra. Po jos Rozmari prarado gebėjimą vaikščioti, beveik nebegalėjo kalbėti, neteko atminties. Likusį gyvenimą ji praleido kraustydamasi iš vienos palatos į kitą – iš ligoninės ji nebuvo išrašyta iki pat savo mirties 2005-aisiais.

Grįžkime į penktąjį dešimtmetį. Nespėjus prabėgti nė trims metams po lemtingos Rozmari operacijos, Antrasis pasaulinis karas pasiglemžė jos brolį. 1944-ųjų vasarą Džozefas Kenedis jaunesnysis tragiškai žuvo Europoje – jo pilotuojamas bombonešis sprogo ore. Po dar trejų su puse metų jo sesuo Ketlyn taip pat žuvo lėktuvo katastrofoje, keliaudama į Prancūziją.

1956-aisiais prezidentui Džonui F. Kenedžiui bei jo žmonai Žaklinai gimsta negyva dukrytė. Po septynerių metų, 1963-iaisiais, šeima susilaukia sūnaus Patriko. Sūnelis gimsta kiek per anksti ir, praleidęs dvi dienas Žemėje, miršta. Tais pačiais metais, prabėgus vos trims mėnesiams po sūnaus mirties, šeimą (o ir visą Ameriką) ištinka dar viena tragedija – snaiperis Li Harvis Osvaldas nušauna patį prezidentą.

Prabėgus metams po prezidento mirties, jauniausias jo brolis senatorius Edvardas Kenedis pakliūva į lėktuvo avariją, tačiau išsigelbėti jam pavyksta. Po metų jis automobiliu nurieda nuo didžiulio skardžio, žūva jo kolega, tačiau Edvardui, vadinamam Tedu, ir vėl pasiseka – jis laikomas „ištvermingiausiu“ Kenedžių šeimos nariu.
Po penkerių metų nužudomas amžinatilsį prezidento brolis, laimėjęs Kalifornijos valdžios rinkimus, Robertas Kenedis. Jis taip pat buvo nušautas.

1973-aisiais bėdos pradeda persekioti vyresniųjų Kenedžių palikuonis: Roberto sūnus Džozefas padaro automobilio avariją, kurioje žūva žmogus; Edvardo sūnus Edvardas jaunesnysis suserga vėžiu, dėl kurio jam amputuojama koja. Beje, 1982 m. jo motina atskleidė, kad jis vos 10 minučių pavėlavo į lemtingąjį „Air Florida Flight 90“ skrydį, per kurį lėktuvas tų metų sausio 13 d. rėžėsi į Potomako upę, pražudydamas 74 žmones.

1984-aisiais perdozavęs kokaino ir migdomųjų tablečių miršta nužudytojo senatoriaus Roberto Kenedžio sūnus Deividas. Po trylikos metų slidinėdamas žūva ir jo brolis Maiklas. Dar po dvejų metų jų pusbrolis Džonas Kenedis jaunesnysis pasaulį palieka pilotuodamas lėktuvą. Jų pusseserę, Edvardo Kenedžio dukterį Karą, ištinka širdies smūgis...

Turbūt niekas negali tvirtai pasakyti, kas iš tiesų kaltas dėl šios šeimos tragedijų virtinės – likimas, prakeiksmas, ar tiesiog logiškas ambicijų, valdžios, pinigų, narkotikų bei išorinių aplinkybių junginys.