Arthuras Evansas (kairėje) su kolegomis prie Knoso griuvėsių 1900 m.
Graikijai priklausančioje Kretos saloje, vos už 5 km nuo Herakliono centro, yra senovės miesto Knoso liekanos. Tai Mino civilizacijos sostinė, kuri susikūrė prieš keturis tūkstančius metų ir tapo europinės civilizacijos lopšiu. Šiandien tai bene gausiausiai turistų lankoma Kretos vieta.
Knoso rūmai pastatyti maždaug 1700 m. pr. m. e. Kretos gyventojų. Jame esančių persipynusių koridorių ir kambarių sistema sudaro didžiulį labirintą, kuriame, pagal legendą, slėpėsi pats Minotauras - mitologinė būtybė, pusiau žmogus, pusiau jautis.
Ką byloja Minotauro legenda
Iki XIX amžiaus apie Kretos gyvavimo prieš graikų kolonizaciją istoriją žinojome tik iš senųjų autorių pasakojimų. Iš jų buvo žinoma apie labirintą ir jo sumanytoją Dedalą, kuris buvo kilęs iš Atėnų. Nužudęs savo sūnėną, jis buvo priverstas slėptis. Jis nusprendė pasislėpti Kretoje, kur karalius Minas - Dzeuso ir Europos sūnus - paprašė pastatyti pastatą, kuriame galėtų uždaryti Minotaurą: pusiau žmogų, pusiau jautį - karalienės ir jaučio meilės vaisių. Tuomet Dedalas sumanė labirintą, iš kurio niekas negalėtų ištrūkti. Bet neįtikęs karaliui, jis irgi ten buvo uždarytas kartu su savo sūnumi Ikaru. Vėliau, pasidaręs sparnus, jis iš ten paspruko.
Karalius Minojas užkariavo Atėnus, o pavergtoji tauta privalėjo kiekvienais metais Minotaurui aukoti septynias mergaites ir septynis berniukus. Jaunuoliai buvo uždaromi labirinte, kad juos sudraskytų monstras. Kartą su aukomis keliauti pasiryžo ir karaliaus sūnus Tesėjas, jau pagarsėjęs žygdarbiais ir narsa. Vos išvydusi narsuolį Tesėją, jį pamilo karaliaus Mino duktė Ariadnė. Žinodama, kad Tesėjas ryšis susikauti su Minotauru ir jį nugalėti, karalaitė davė didvyriui šilkinių siūlų kamuolėlį, kad šis, nukovęs pabaisą, galėtų išeiti iš labirinto. Tesėjas pririšo siūlo galą prie įėjimo į labirintą ir vyniodamas siūlą sugebėjo rasti kelią atgal.
Istorinis atradimas
Archeologų atradimai paliudijo, kad karaliaus Mino labirintai nėra vien senovės žmonių išgalvota legenda. XX a. pradžioje anglų archeologas Artūras Evansas, beieškodamas šio periodo pėdsakų, išnaršė visą salą, kai galiausiai atkasė senovinių rūmų liekanas, kurias iš pradžių juokaudamas pavadino karaliaus Mino rūmais. Tačiau toliau tyrinėjant griuvėsius, pasirodė, kad 16 000 kvadratinių metrų plotą užimantys rūmų kambariai iš tiesų išdėstyti be galo painiai ir bendras statinio vaizdas labai primena labirintą. Mino rūmai savo dydžiu prilygsta ištisam miestui. Abejonių dėl jų tiesioginio ryšio su mitu neturėtų kilti dar ir dėl to, kad buvo rasta daug jautį vaizduojančių freskų ir skulptūrų.
Tačiau kodėl rūmai turėjo tokią blogą reputaciją? Manoma, kad galbūt todėl, kad tai nebuvo rūmai, o šventykla, kurioje buvo aukojami žmonės, arba šventa vieta, naudojama kaip kapavietės.
Ar Knoso rūmai tikrai rūmai?
Kai kurie archeologai Knose atkasto pastato paskirtį aiškina tik kaip karaliaus gyvenamuosius rūmus. Tačiau tuo pačiu jie pripažįsta, kad vieta karaliaus rūmams nebuvo tinkama. Pastatas gerai matomas, sunkiai apginama vietovė, turint omenyje Viduržemio jūroje siautėjusius piratus. Be to, vandens ištekliai rūmų apylinkėse per maži, kad galėtų aprūpinti visus tautiečius vandeniu. Salės be langų, drėgnos ir labiau panašios į požemius. Į karališkus apartamentus tai visiškai nepanašu. Pagaliau pastate neaptikta nei arklidžių liekanų, net ir, savaime suprantama būtinos, virtuvės požymių. Vokiečių archeologas HansasGeorgasWunderlichas laikosi nuomonės, kad šis pastatas, vadinamas rūmais, iš tiesų buvo mirusiųjų mauzoliejus ir niekas juose niekada negyveno. Buvo rasti aukšti ąsočiai, kuriuose, pradžioje manyta, buvo laikomi grūdai arba aliejus. Tačiau vėliau ištirta, kad ąsočiai turėjo urnų paskirtį. Teorija įdomi, tačiau visgi nerasta jokių žmonių palaikų: nei skeleto liekanų, nei pelenų rūmų griuvėsiuose.
Dar visai neseniai manyta, kad ši istorija apie legendinį Minotauro labirintą turi mažai sąlyčio su realiais istoriniais faktais. Tačiau visai neseni tyrinėtojų atradimai paliudijo, kad Minotauro labirintas nėra vien senovės žmonių išgalvota legenda. Vos 30 km nuo buvusių Knoso rūmų, šalia Gorintos miesto, buvo atkastos požeminių kambarių grupės su keistais aukštų išdėstymais ir tarpusavyje sujungtos laiptais, painiais koridoriais bei ilgais, tarpusavyje persipynusiais požeminiais tuneliais, kurie išsiraito po žeme beveik 4 kilometrus. Tyrėjų grupė mano, kad būtent šios griuvėsių liekanos galėtų būti mitinio Minotauro labirinto liekanos.
