Kristupas Kolumbas (it. Cristoforo Colombo, 1451 m. Genujoje – 1506 m. Valjadolide) – Genujos jūrininkas, tarnavęs Ispanijai, tradiciškai vadinamas Amerikos atradėju.
Kolumbas, ieškodamas vakarų kelio iš Europos į Rytus, netyčia atrado Ameriką ir padarė didesnę įtaką pasaulio istorijai, negu galėjo tikėtis. Jo atradimas, pradėjęs Naujojo pasaulio tyrinėjimų ir kolonizacijos amžių, buvo vienas esminių istorijos posūkių. Jis atvėrė europiečiams du naujus žemynus, mineralinių gėrybių ir natūraliųjų medžiagų šaltinius, pakeitusius Europos ekonomiką. Tačiau jo atradimas nulėmė ir Amerikos indėnų civilizacijos žlugimą.
Pagrindiniai Kolumbo gyvenimo faktai yra gerai žinomi. Jis gimė Genujoje, Italijoje, 1451 metais. Užaugęs tapo laivo kapitonu ir gabiu jūrininku. Laikui bėgant jis suprato, kad įmanoma rasti kelią į rytų Aziją, plaukiant tiesiai į vakarus per Atlanto vandenyną. Pagaliau jam pavyko įkalbėti Kastilijos karalienę Izabelę I finansuoti jo kelionę. Jo laivai išplaukė iš Ispanijos 1492 metų rugpjūčio 3 dieną. Pirmasis sustojimas buvo Kanarų salose, prie Afrikos krantų. Rugsėjo 6 dieną jie paliko Kanarus ir išplaukė tolyn į vakarus. Buvo numatyta ilga kelionė, ir Kolumbo jūreiviai pradėjo būgštauti. Tačiau Kolumbas reikalavo ją tęsti, ir spalio 12 dieną jūreiviai pagaliau išvydo žemę. Kolumbas grįžo į Ispaniją kovo mėnesį. Triumfuojantis tyrinėtojas čia buvo sutiktas su didžiausia pagarba.
Praėjus keliems metams po jo grįžimo, visoje Europoje pradėta rengti daug ekspedicijų į Naująjį pasaulį, kur buvo užkariaujamos ir kolonizuojamos naujosios teritorijos. Vėliau ir pats Kolumbas leidosi į dar tris keliones per Atlantą, tuščiai vildamasis pagaliau tiesiogiai susisiekti su Kinija ar Japonija. Kolumbas tvirtai tikėjo, kad rado kelią į rytų Aziją dar ilgai po to, kai daugelis kitų žmonių suprato, jog tai neįmanoma.
Ispanijos karalienė Izabelė buvo žadėjusi Kolumbui padaryti jį bet kokių jo atrastų žemių valdovu. Tačiau tyrinėtojo charakteris nebuvo itin patrauklus. Kolumbas pasižymėjo ypatingu godumu; maža to, jis buvo ir nevykęs administratorius, todėl galiausiai buvo atleistas iš pareigų bei sukaustytas grandinėmis ir nusiųstas atgal į Ispaniją. Ten jis greitai buvo išlaisvintas, bet jau niekada nebegavo vadovaujančio posto. Vis dėlto, dar iki šiol pasigirstantis gandas, kad jis mirė skurde, yra nepagrįstas. Mirdamas 1506 metais, Kolumbas buvo gana turtingas ir daug pasiekęs žmogus.
Nors pirmoji Kolumbo kelionė neabejotinai turėjo milžinišką poveikį Europos istorijai ir dar didesnį efektą Amerikai, o kiekvienas moksleivis žino apie 1492 metų atradimą, su Kolumbo vardu susijusios bent kelios kontroversijos. Visų pirma, šiandien jau yra gana gerai žinoma, kad Kolumbas buvo ne pirmasis Naująjį pasaulį atradęs europietis. Kelis šimtmečius prieš jį Ameriką buvo pasiekęs vikingų jūrininkas Leifas Eriksonas. Tikėtina, jog laikotarpiu tarp vikingų ir Kolumbo Atlantą perplaukė ir keletas kitų europiečių. Tačiau žinia apie jų atradimus niekada plačiai nepaplito, ir jie nesukėlė didelių permainų Europoje ar Amerikoje. O naujiena apie Kolumbo atradimus labai greitai sutvisko Europoje.
Antra, kaip ir apie kitas asmenybes, apie Kolumbą galima pasakyti, kad jo atradimas būtų buvęs padarytas, net jeigu jis niekada nebūtų gyvenęs. XV-ojo amžiaus Europa jau virė: plėtėsi prekyba, ir tyrinėjimai buvo neišvengiami. Dar gerokai iki Kolumbo naujojo kelio į Indiją aktyviai ieškojo portugalai. Taigi, galimas daiktas, jog Amerika neilgai trukus vis tiek būtų buvusi atrasta europiečių. Tačiau jeigu Ameriką būtų atradusi, pavyzdžiui, 1510 m. prancūzų ar anglų ekspedicija, o ne 1492 m. Kolumbas, tikėtina, kad tolimesni įvykiai būtų klostęsi visiškai kitaip.
