Vilnius tapo „Stranger Things“ filmavimo aikštele
Visame pasaulyje daug dėmesio sulaukusio JAV interneto televizijos „Netflix“ serialo „Stranger Things“ dalis scenų baigtos filmuoti Lietuvoje. Pasiruošimas filmavimo darbams prasidėjo dar pernai lapkritį, o Valentino diena tapo paskutine filmavimo Lietuvoje ir oficialaus „Stranger Things“ treilerio diena.

Muziejaus DP kolekcijoje – vis nauji eksponatai
Senas, nuo laiko ir nešiojimo nusitrynęs odinis portfelis ir kelioninė dėžė, atstojanti didelį lagaminą – šie daiktai, padovanoti Nijolės Mekytės Kašubienės, neseniai papildė Balzeko lietuvių kultūros muziejuje esančią turtingą „Displaced Persons“ (DP) kolekciją. Šioje kolekcijoje yra surinkta per 700 įvairių eksponatų – dokumentų, nuotraukų, taip pat įvairių buities daiktų, liudijančių sunkų mūsų tautos istorijos etapą – dešimčių tūkstančių tautiečių pasitraukimą iš Lietuvos Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, kai prie Lietuvos artinosi sovietai, kėsindamiesi ją užgrobti. Tuo metu dalis tautos – inteligentija, ūkininkai, verslininkai – su šeimomis, palikę savo namus, iškeliavo iš tėvynės, nes baiminosi būti ištremti į Sibirą.   

Pristatyta knyga „Senovinės technikos muziejus Smalininkuose. 15 metų“
Lapkričio 19 d. Lietuvos mokslininkų sąjungos būstinėje Vilniuje (Jono Basanavičiaus g. 6) neformalioje aplinkoje bendraujant prie puodelio kavos pristatyta muziejaus įkūrėjo, filosofijos mokslų daktaro Justino Stonio knyga „Senovinės technikos muziejus Smalininkuose. 15 metų“. Autorius renginio dalyviams prof. Jonui Jasaičiui, prof. Libertui Klimkai, doc. dr. Jūratei Sužiedelytei-Visockienei, Algiui Petrui Mikšai, Vitaliui Stepuliui, prof. Alvydui Baleženčiui, doc. dr. Martynui Purvinui ir straipsnio autoriui įteikė savo knygą bei paskelbė asmenų, kuriems suteiktas muziejaus kūrėjo vardas, pavardes.

Poetinio žodžio galia
2019-ieji metai  Tėvynės pažinimo, „Spindulio“ literatų draugijos,  Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos, rusų literatūrinio būrelio „Mir“, Vilniaus Tarptautinės literatų, rašytojų, menininkų gildijos „Vingis“ narei,  literatei Birutei Silevičienei itin dosnūs naujomis knygomis.

Tomo Vengrio „Gimtinė“ atidaro Baltijos šalių kino festivalį Niujorke
Lapkričio 7–10 dienomis Niujorko širdyje Manhetene vyksta jau antrasis Niujorko Baltijos šalių kino festivalis. Per keturias dienas bus parodytas 21 Lietuvos, Latvijos ir Estijos kino kūrėjų filmas. Iš jų – net penkios Šiaurės Amerikos ir septynios Niujorko premjeros.

Tryliktasis tarptautinis fotožurnalistikos festivalis
Vilniuje, prie Radvilų rūmų muziejaus (Vilniaus g. 24) atidarytos festivalio „Vilniaus fotografijos ratas“ parodos. Į atidarymą susirinko festivalio dalyviai ir svečiai iš viso pasaulio: Fabio Bucciarelli, Valery Melnikov, Sofie Mathiassen, Tatsiana Tkachova, Sergey Stroitelev, Lukas Kreibig, Alyona Kochetkova, Azadeh Besharati, Sergei Maksimishin. Festivalį ir parodas surengė Lietuvos spaudos fotografų klubas.

Kazys Varnelis: įdomiausi faktai apie optinio meno meistrą
Prieš devynerius metus, 2010 metų spalio 29 d. anapilin iškeliavo unikali asmenybė – Kazys Varnelis (1917–2010). Talentingas dailininkas, Čikagos meno instituto profesorius, tikras Lietuvos patriotas ir aistringas kolekcininkas. Iš Žemaitijos kilusį optinio meno meistrą dailininką K. Varnelį sovietų okupacija penkiems dešimtmečiams atskyrė nuo Lietuvos. Grįžęs iš Jungtinių Amerikos Valstijų kartu su žmona Gabriele jis įsikūrė Vilniuje, kur buvo atidaryti jo vardo namai-muziejus. Čia menininkas gyveno iki pat savo mirties.

MO muziejus – MOdernumas, kosMOpolitiškumas, MOkymasis ir MOtyvacija
Muziejus meno erdves atvėrė prieš metus Per vienerius metus privatus modernaus meno muziejus MO sulaukė per 200 000 lankytojų. Šiemet muziejus buvo įtrauktas į siūlomų aplankyti pasaulio objektų sąrašo penketuką. Pati muziejaus užuomazga buvo dar 2008 metais, kada mokslininkai Danguolė ir Viktoras Butkai ruošėsi įmonės „Fermentas“, turėjusios filialus 26 pasaulio valstybėse, pardavimui. Jie dirbo su genų inžinerija, gamino preparatus, reikalingus ir vėžio gydymui, kas buvo paklausu visame pasaulyje. Tai sudarė palankias prielaidas ją nupirkti.

LF pokylio svečiams – kino ir teatro „aukso amžiaus“ melodijos
Jau tradiciniu tapęs Lietuvių Fondo pokylis š. m. lapkričio 2 d. draugėn sukvies tuos, kuriems rūpi lietuviškas paveldas ir kurie dosniai remia Lietuvių Fondą: narius, aukotojus, rėmėjus, įvairių organizacijų ir JAV LB atstovus. Fondas ir toliau žingsniuoja lietuvybės liepsnos nušviestu keliu. 2019 metais paramai ir stipendijoms Lietuvių Fondas skyr4 rekordinę – 1,150,000 dol. –  sumą. Tikrai yra kuo pasidžiaugti.

Lietuvis vienuolis parašė knygą apie „Žiedų valdovą“: grožis patraukia prie Dievo
„Fantasy gali būti maloni pramoga. Bet ne tik. Šis literatūros žanras gali perteikti giliausius žmogaus širdies klausimus, tarp jų ir religinius, teologinius, bei atsakymus, kurių neįmanoma išreikšti kitu būdu, tik per mitologinius archetipus ir simbolius“, – šitaip pristatoma anglų kalba išleista lietuvio, vienuolio ir kunigo Kūdikėlio Jėzaus Pranciškaus Nekrošiaus CSJ knyga „Teologinis Viduržemės kraštovaizdis“. Joje nagrinėjamos krikščioniškos idėjos ir simboliai J. R. R. Tolkieno kūryboje, ypač „Žiedų valdove“.

„Creative Arts Emmy“ apdovanojimuose skambėjo Lietuvos vardas
Sekmadienį Los Andžele buvo išdalintos pirmosios „Emmy“ statulėlės. Likus savaitei iki pagrindinių iškilmių, kino industrijos profesionalai „Creative Arts Emmy“ apdovanojimais buvo pagerbti už geriausius garso, specialiųjų efektų, kinematografijos, muzikos, montažo ir kitus sprendimus. Geriausių istorinio laikotarpio kostiumų kategorijoje pirmą kartą buvo nominuota Lietuvos atstovė – seriale „Černobylis“ dirbusi kostiumų dailininkė Daiva Petrulytė.

Juozas Penčyla – spaudos dailininkas, tarpukaryje piešiniais populiarinęs sportą
Europos čempionai prieš 80 metų Po gana prasto Lietuvos rinktinės pasirodymo pasaulio krepšinio čempionate Kinijoje nelabai jauku, bet reikia prisiminti, kad šiemet sukanka 80 metų kai Kaune 1939 metais įvyko Europos krepšinio čempionatas, kuriame Lietuvos rinktinė vėl apgynė Europos krepšinio čempionės titulą. Šis laimėjimas taip stipriai išjudino Lietuvą, taip išpopuliarino krepšinį, kad ši sporto šaka, nežiūrint net dviejų okupacijų, tapo lietuviams kaip antroji religija.