VDU Pasaulio lietuvių universitetas – mokslo tiltas tarp Lietuvos ir diasporos
Kai 1989 m. bendromis Lietuvos ir išeivijos akademikų pastangomis buvo atkurtas Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), buvo galima įsivaizduoti, kad šis bendradarbia vimas tarp lietuvių čia ir ten nenutrūks. Bendras Lietuvos ir diasporos akademikų siekis atkurti VDU kaip „pasaulio lietuvių universitetą“, viliantis, kad jis ateityje galės tapti Lietuvos ir išeivijos mokslo visuomenę jungiančiu tiltu, buvo kilnus. Ne vienas JAV gyvenantis profesorius pasiryžo ilgesniam laikui atvykti neatlygintinai dirbti atkur tame VDU. Visgi praktiniai gyvenimo aspektai ilgainiui beveik visus juos sugrąžino atgal. Tačiau nors nuolat universitete dirbančios diasporos nuo tada ženkliai sumažėjo, ryšiai su pasaulio lietuvių akademine ir intelektualine bendruomene už Lietuvos ribų nusidriekė per visus padalinius.

Lituanistinės mokyklos dienos minėjimas
Rugpjūčio 9 dieną, Lituanistinės mokyklos dienos minėjimo proga, Užsienio reikalų ministerijoje (URM) surengtas iškilmingas renginys – diskusija, skirta lituanistinio ugdymo užsienyje žinomumo didinimui, lyderystei lituanistiniame švietime, paskelbti Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklo „Už pasaulio lietuvių nuopelnus Lietuvai“ laureatai ir pristatyta nauja iniciatyva – „Lietuvybės vėliavos“ apdovanojimas, skelbiama URM pranešime.

Lietuvių kalbos kursai VDU: proga pažinti protėvius, kitiems – prisijaukinti naują kraštą
Vytauto Didžiojo universitete šią vasarą, kaip ir kiekvienais metais, vyksta lietuvių kalbos ir kultūros kursai užsieniečiams. Šios programos dalyviai papasakojo, kodėl pasirinko mokytis būtent lietuvių kalbos ir kaip jiems sekasi šį nelengvą iššūkį įveikti.

50 švyturių ir žagarėliais pagardinti protestai prieš sovietus: išeivio Danio palikimas
Daugeliui Lietuvoje negirdėtas, tačiau JAV ir Kanadoje žinomas inžinierius, išeivis Juozas Danys, traukdamasis nuo sovietinės okupacijos, su šeima išvyko į Kanadą. Čia jis ne tik pastatė daugiau nei 50 švyturių, sudarančių Šv. Lauryno vandens kelią, bet ir aktyviai puoselėjo lietuvybę, rengdavo Baltiečių vakarus, tapdavusius simboliniais protestais prieš Lietuvos okupaciją.

Lietuvių studentų konstruojami dronai „kamikadzės“ siunčiami į Ukrainą
Kauno technologijos universitete (KTU) eksperimentinių ir prototipavimo laboratorijų centrui „M-Lab“ bendradarbiaujant su įmone „Nando droid“, universiteto studentai konstruoja FPV (angl. first person view) savadarbius dronus „kamikadzes“, kurie yra siunčiami į Ukrainą ir naudojami karo lauke. Prie šių dronų pritvirtinami sprogmenys, kurie, atsitrenkus į kliūtį, yra aktyvuojami.

Komitetas skelbia pertrauką išimtis dėl dvigubos pilietybės numatančių projektų svarstyme
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) nusprendė dviejų dvigubos pilietybės galimybes išplečiančių projektų svarstyme daryti pertrauką. Komitetas tokį sprendimą priėmė trečiadienį vykusio posėdžio metu, kuriame svarstė, ar projektai neprieštarauja Konstitucijai.

Ar žinote, kiek uždirba jūsų partneris?
Finansiniai klausimai yra viena iš tų temų, kuria poros dažnai vengia kalbėti. Nenorui dalintis informacija apie uždarbį įtakos turi daugybė priežasčių, pradedant kultūriniais ir socialiniais aspektais, tradicijomis, baigiant savigarba ir noru išvengti galimų konfliktų. Naujausia darbo skelbimų portalo atlikta lietuvių apklausa apie tai, ar žmonės žino savo partnerių uždarbį, atskleidė įdomių faktų.

Įvyko Šiaurės Europos lietuvių jaunimo suvažiavimas
Gegužės 31 – birželio 2 dienomis lietuvių jaunimas iš Švedijos, Danijos, Islandijos bei Jungtinės Karalystės susibūrė Edinburge į jau tradicija tapusį suvažiavimą. Jo tikslas – stiprinti bei plėtoti ryšius tarp lietuvių jaunimo Šiaurės Europoje, dalintis sąjungų veiklų patirtimis, diskutuoti aktualiais Lietuvai klausimais, auginti pilietiškumą ir, žinoma, megzti pažintis bei naujas draugystes, skelbiama Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo sąjungos pranešime.

Referendume spręsime: norime vienyti ar mažinti pasaulio Lietuvą
Išvykę lietuviai: saviškiai ar jau svetimi? Į šį klausimą atsakysime referendume dėl gimimu įgytos Lietuvos pilietybės išsaugojimo, kuris vyks gegužės 12  dieną. Kad šis klausimas po ilgų metų diskusijų pagaliau būtų išspręstas, dabar labiausiai reikia piliečių aktyvumo.

Olimpinio judėjimo 100-mečio ėjimo iššūkio startas
Minint 100 metų sukaktį nuo pirmojo šalies sportininkų starto olimpinėse žaidynėse, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) lietuvius visame pasaulyje pakvietė prisijungti prie „Olimpinio judėjimo 100-mečio ėjimo iššūkio“. Išankstinės registracijos metu mobiliojoje programėlėje „#walk15“ prie iššūkio jau prisijungė daugiau nei 7,5 tūkst. dalyvių. Šiandien oficialiai duotas startas, o norintys prisijungti tai padaryti galės viso iššūkio metu.

Nacionalinis diktantas sugrįžta!
Nacionalinio diktanto organizatorius VšĮ Pilietinės minties institutas bei šio projekto partnerė LR užsienio reikalų ministerija 2024 m. kovo 15 d. 11 val. (Lietuvos laiku) kviečia lietuvių kalbos mylėtojus dalyvauti Nacionaliniame diktante. Visa informacija apie projektą: www.diktantas.lt .

Vasario 16-ąją Vatikane – iškilmingos mišios už Lietuvą
Artėjančią Lietuvos valstybės atkūrimo dieną Italijos lietuviai turės galimybę dalyvauti išskirtiniame renginyje. Vasario 16 d. Švenčiausiojo Jėzaus Vardo bažnyčioje Romoje šv. Mišias už Lietuvą aukos antrasis pagal rangą (po popiežiaus Pranciškaus) Vatikano pareigūnas – valstybės sekretorius, kardinolas Pietro Parolinis. Po šv. Mišių susirinkusiems dainuos iš Lietuvos atvykęs jungtinis daugiau kaip 100 dalyvių choras.