Šių metų rugsėjo 22 d. minime garbingą sukaktį: Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) garbės nario Felikso Vaitkaus (1907-1956 m.) pilotuojamo lėktuvo „Lituanica II“ skrydžio per Atlantą 80-metį.
Po didvyriško 1933 m. Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio į Lietuvą ir jų žūties buvo nuspręsta skrydį pakartoti. Tam 1934 metais už 6 640 dolerių buvo nupirktas lėktuvas, kuriuo buvo skraidinami keleiviai iš Čikagos į Niujorką. Buvo nuspręsta, kad per Atlantą skris lakūnas F.Vaitkus.
Skrydžiui skirtas lėktuvas „Lockheed L-5B Vega“, pavadintas „Lituanica II“, buvo patobulintas, įrengtos papildomos kuro talpyklos. Baigiant paruošiamuosius darbus, atėjo 1935 metų ruduo, skristi buvo gana nepalankios sąlygos, bet nuspręsta skrydžio neatidėlioti.
Lėktuvas iš Niujorko oro uosto pakilo 1935 metų rugsėjo 21 dieną, 6 valandos 45 minutės vietos laiku. Kauno aerodrome nusileidžiančios antrosios „Lituanicos“ laukė apie 20 tūkstančių žmonių minia. Deja, skrydžio metu oro sąlygos buvo labai permainingos. Kelionės pradžioje lijo, tvyrojo rūkas. Kabina pasirodė nepritaikyta ilgam skrydžiui - joje buvo labai šalta. Esant nepalankioms oro sąlygoms išnaudota daugiau kuro, negu planuota.
Galiausiai F.Vaitkus nusprendė leistis Airijoje, nes galėjo nebeužtekti kuro iki skrydžio pabaigos. Nuspręsta leistis tiesiog laukuose. Lėktuvas krito iš 10 metrų aukščio ir buvo stipriai apgadintas. Išlipti lakūnui, kaip rašė tuometė spauda, padėjo vietos ūkininkas, kuris jį net pavaišino pusryčiais, o Airijos policija pasirūpino lėktuvo saugumu. Iki nusileidimo vietos buvo nuskrista apie 5 200 kilometrų.
Į Kauną jis planavo atskristi jau suremontuotu lėktuvu. Deja, darbai užsitęsė ir buvo pasirinkta kita kelionės rūšis. 1935 metų spalio 2 dieną drąsusis lakūnas pagaliau atvyko į Kauną. Čia jį pasitiko 40 tūkst. žmonių minia. Už skrydį lakūnas apdovanotas Vytauto Didžiojo III laipsnio ordinu. Jo lėktuvas nupirktas už 90 tūkst. litų, bet 1940 m. jis sovietinės okupantų valdžios sunaikintas.
Deja, Lietuvoje šiandien F.Vaitkus ir jo žygdarbis menkai teprisimenami, galbūt todėl, kad sovietmečiu JAV karo aviacijoje tarnavusio lietuvio lakūno vardas minėtas nedažnai.
Trumpa F. Vaitkaus biografija
Plk. ltn. Feliksas Vaitkus gimė 1907 m. birželio 20 d. JAV. Mokėsi Lindblumo ir Parkerio vidurinėse mokyklose.
1928 m. Čikagos universitete baigęs filosofijos ir verslo administravimo studijas, įstojo į JAV kariuomenę.
1929 m. pasiųstas į Aviacijos mokyklą. Skraidė bombonešiais, naikintuvais, žvalgybiniais lėktuvais.
1930 m. birželio 23 d. baigęs mokyklą gavo jaunesniojo leitenanto laipsnį, paskirtas į 1-ąją naikintuvų grupę.
1931 m. mažinant kariuomenę išleistas į atsargą. Dirbo instruktoriumi Aviacijos mokykloje, vežiojo keleivius trimotoriu „Ford“ lėktuvu. Tais pačiais metais įsteigė aviacijos mokyklą Viskonsino valstijoje. Vedė „Kohler“ korporacijos inžinieriaus, aviacijos entuziasto Antono Brotz dukterį Martą.
1935 m. rugsėjo 21 d. vienmotoriu lėktuvu „Lithuanica II“ iš Floyd Benneto aerodromo pakilo skrydžiui į Lietuvą, tačiau sunkiomis meteorologinėmis sąlygomis perskridus Atlantą buvo sunaudoti beveik visi degalai, todėl teko leistis Airijoje. Karo aviacijos lėktuvu buvo atskraidintas iš Klaipėdos į Kauną, susitiko su Respublikos Prezidentu, Vyriausybės nariais, dalyvavo susitikimuose su karo aviacijos, Lietuvos aeroklubo lakūnais, visuomenės atstovais, aplankė savo tėvų gimtines. Grįžęs į Ameriką F. Vaitkus studijavo aeronautiką Viskonsino universitete.
Kilus karui, nuo 1940 m. lapkričio 25 d. iki 1946 m. balandžio 11 d., tarnavo JAV karinėse oro pajėgose. Buvo „Boeing“ gamyklos vyriausiasis lakūnas bandytojas, dalyvavo išbandant bombonešius B-17 ir B-29.
1941 m. suteiktas kapitono laipsnis, 1943 m. - majoro, 1946 m. - pulkininko leitenanto laipsnis.
Kilus Korėjos karui, 1951 m. vėl pašauktas į karinę tarnybą, priklausė „Norton“ aviacijos bazei.
1955 m. pasiųstas į Vokietiją, kur „Lindsei“ aviacijos bazėje ėjo JAV oro pajėgų Europoje aprūpinimo viršininko pareigas.
1956 m. liepos 26 d. staiga mirė nuo širdies smūgio. Palaidotas Kohlerio kapinėse (Viskonsino valstija).
Apdovanotas garbės ženklu „Plieno Sparnai“ (1935 m.), Vytauto Didžiojo 3-ojo laipsnio ordinu (1935 m.), Skautų Svastikos ordinu (1935 m.), buvo Lietuvos aeroklubo garbės narys (nuo 1935 m.).
LŠSI informacija
