Madagaskare aptiktas „Lobių salos“ lobis?
Povandeninių gelmių tyrinėtojai Madagaskare pranešė atradę lobį, kuris galimai priklauso skandalingai išgarsėjusiam XVII a. škotų piratui Williamui Kiddui, įkvėpusiam pagrindinį Roberto Luiso Stevensono romano „Lobių sala“ piktadarį. 50 kg svorio sidabro luitas buvo ištrauktas praėjusios savaitės pabaigoje, iš sudužusio...

Skaičiai, galintys sukelti katastrofas
1996 metų liepos 4 diena istorijoje įrašyta kaip viena liūdniausių Europos kosmoso agentūrai (EKA). Tą dieną buvo atliekamas pirmas raketos „Ariane 5“ skrydžio bandymas – ji į kosmosą turėjo iškelti itin brangius mokslinės paskirties palydovus. Bet skrydis netikėtai, milžiniškame dujų ir liepsnos kamuolyje, baigėsi jau 39...

Istorijos vagystė
Kovo mėnesį „Islamo valstybė“ sunaikino Nimrudą, vieną garsiausių archeologinių kasinėjimų vietų Irake, datuojamą XIII a. pr. m. e. UNESCO šį išpuolį pavadino karo nusikaltimu, o šią savaitę iš naujo jį pasmerkė. IS tokių vietų naikinimą pateisina tuo, kad šios neva yra stabmeldiškos. Senovinių artefaktų grobstymas...

Visa tiesa apie vilkus
Vilkai visuomenės yra laikomi arba siaubą keliančiais pasiutusiais žudikais, arba nuostabiais laukinės gamtos pavyzdžiais. Jie įkvepia baimę vaikų puolimais ir galvijų žudymu, bet taip pat sulaukia susižavėjimo savo stipria, į šeimą orientuota bendruomene ir yra tikro, didingo laukinio žvėries įsikūnijimas. Tačiau toks...

Tarpžvaigždinės kelionės: Kur turėtume keliauti pirmiausia?
Nekreipiant dėmesio į tai, ar tarpžvaigždinės kelionės apskritai yra įmanomos technologiškai, reikia atsakyti į dar vieną labai svarbų klausimą – kur mes keliausime, kai sukursime pirmąjį žmonijos „žvaigždėlaivį“? Tarpžvaigždinių kelionių idėją pirmieji iškėlė mokslinės fantastikos rašytojai, tačiau kadangi...

Dar vienas „šlapias“ mėnulis
Didžiausias Saulės sistemos mėnulis po suledėjusiu savo paviršiumi slepia druskingą vandenyną, ir yra paskutinis augančio vandens turinčių palydovų klubo narys, pranešė NASA. Kaip manoma, Jupiterio mėnulis Ganimedas turi vandenyną, kuris yra kur kas gilesnis nei tie, kuriuos mes turime Žemėje – maždaug 100 kilometrų gylio ir...

Drąsiausia kosminė misija istorijoje?
Kosminio zondo nuleidimas ant kometos paviršiaus greičiausiai buvo vienas rizikingiausių pastarojo meto kosminių pasiekimų, tačiau viena potenciali misiją, kurią šiuo metu svarsto NASA, gali pralenkti net ir ją. Mokslininkai siūlo į Saturno mėnulyje Titane tyvuliuojančias jūras pasiųsti automatizuotą povandeninį laivą. Tiesa,...

NASA kosminis zondas pasiekė Cererą
JAV kosminis zondas pradėjo suktis aplink Cererą – už Marso orbitos skriejančią nykštukinę planetą, kuri, kaip manoma, yra Saulės sistemos formavimosi liekana, pranešė Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA). 2007 m. paleistas kosminis aparatas „Dawn“ 14 mėnesių skrido nuo asteroido Vestos iki Cereros, kuri...

Archeologai rado „pirmąjį žmogų“
Mokslininkai Etiopijoje aptiko žmogaus žandikaulio fosiliją, kuriai yra per 2,8 mln. metų. Šis atradimas leidžia daryti išvadą, kad žmonių (Homo) rūšis yra bent 400 tūkst. metų senesnė nei buvo manoma iki šiol. Profesorius Brianas Villmoare'as iš Nevados universiteto Las Vegase teigė, kad šis atradimas turi aiškų ryšį su...

„Hubble“ žvaigždė negęsta
Likus vos mėnesiui iki 25-ojo „Hubble“ kosminio teleskopo gimtadienio, NASA pranešė turinti vilčių, kad žymioji observatorija veiks dar mažiausiai penkerius metus. Svarbiausi misijos mokslininkai naujienų konferencijoje Kalifornijoje sakė, kad visi prietaisai, kuriuos teleskopas naudoja aptikti dangaus objektus, yra nepriekaištingos...

Gyvybės paieškos už Žemės ribų
Kas slypi už mūsų Saulės sistemos ribų? 1960-ieji. Green Bank observatorijoje Vakarų Virdžinijoje jaunas astronomas, vardu Frankas Drake‘as, atliko pirmą kruopščią ateivių civilizacijos paiešką kosmoso erdvėje. Jis nukreipė 85 pėdų skersmens radijo teleskopo lėkštę į dvi netolimas, į Saulę panašias žvaigždes, ir...

Juodąją mirtį sukėlė smiltpelės?
Iš pažiūros mielos smiltpelės galėjo nusinešti milijonus gyvybių Juodosios žiurkės greičiausiai nėra daugybės buboninio maro protrūkių visoje Europoje kaltininkės, rodo naujai atliktas tyrimas. Dabar mokslininkai turi duomenų, jog pakartotinės Juodosios mirties epidemijos, pasiekusios Europą XIV a. viduryje, gali būti siejamos...