Jatuliai prie savo namų Gedminaičiuose 1929 m. lapkričio 14 d.[/caption]

Eduardas Jatulis 1939 m. buvo paskirtas Lietuvos konsulu į Charbiną Mandžiūrijoje. 1945 m. rugpjūčio mėnesį, kai SSRS užėmė Charbiną, jis buvo suimtas, atvežtas į Vilnių, į Lukiškių kalėjimą. 1946 m. išvežtas į Sverdlovską ir ten nuteistas 10-čiai metų už tai, kad jis 1940 m., būdamas priešiškai nusistatęs sovietų valdžiai, atsisakė grįžti į LSSR ir toliau ėjo konsulo pareigas, kol SSRS kariuomenė užėmė šią Kinijos teritoriją. 1955 m., atlikęs jam skirtą bausmę, grįžo į Lietuvą. Po metų mirė.

Eduardo Jatulio šeima į Charbiną neišvyko, o pasiliko savo ūkyje Gedminaičiuose. Žmona Bronislava Jatulienė dirbo Švėkšnos gimnazijoje mokytoja, 1943 m., susirgusi šiltine, mirė ir palaidota Švėkšnos kapinėse. Abu sūnūs: gydytojas, medicinos mokslų daktaras Vytautas Jatulis (1926–2001 m.) ir inžinierius Gediminas Jatulis (1929–2005 m.) 1944 m. pasitraukė į Vakarus, nuo 1949 m. gyveno JAV ir čia mirė. 

Mūsų archyve esančiose nuotraukose matome Jatulių šeimą, 1929 m. nusifotografavusią Gedminaičiuose (1928 m. Eduardas Jatulis nusipirko buvusį Jurgio Pliaterio Gedminaičių dvaro centrą su 80 ha žemės), o 1956 m. pradžioje rašytuose laiškuose jis, grįžęs po 10 metų kalinimo į Lietuvą, prašo padėti surasti sūnus, guodžiasi vienatve ir savo silpna sveikata. Po kelių mėnesių, 1956 m. gegužės 14 d., Eduardas Jatulis mirė, palaidotas Linkuvoje, Šiaulių apskrityje.

LTSC informacija