„Pusryčiai pas Tifanį“ (Breakfast at Tiffany‘s, 1958 m.) – turbūt geriausiai žinomas vieno žymiausių Amerikos rašytojų Trumano Capote (1924-1984) kūrinys, tapęs pasauline literatūros klasika. Veiksmo centre atsiduria jauna mergina Holė Golaitli, siekianti surasti kelią į laimę. Į pasakojimą įsipina ir tų dienų Amerikos gyvenimo užkulisiai – mafija. Skaitytojai susiduria su gangsteriu Saliu Tomatu, kuris iš kalėjimo sėkmingai vadovauja tarptautiniam narkotikų karteliui ir kurio ryšininke tampa knygos herojė. Įdomūs ir kiti personažai – nesubrendėlis milijonierius Rastis Troleris, „diplomatas“ Chose Ibara Jėgeris, tavernos savininkas Džou Belas. Kaip atskiras personažas figūruoja ir pats autorius, kurio vardu ir vyksta pasakojimas.
Apysaką „Pusryčiai pas Tifanį“ išgarsino ir pagal ją pastatytas filmas, kuriame pagrindinį vaidmenį suvaidino žavioji Audrey Hepburn. 1961 m. juostos nebūtų, jei ne talentingasis režisierius Blake‘as Edwardsas, ekranizavęs žymųjį kūrinį ir padaręs jame kelis labai svarbius pakeitimus. Kultiniu tapęs filmas iki šių dienų puikiai žinomas kiekvieno kino mylėtojo, o Audrey Hepburn daugelis amžinai prisimins kaip jos heroję Holę Golaitli, apsitempusią madinga juoda suknele ir pavydžiai žvelgiančią į „Tiffany“ juvelyrikos dirbinių parduotuvės vitriną.
Pats rašytojas norėjo, kad pagrindinį vaidmenį atliktų Marilyn Monroe, tačiau, kuomet jos vadybininkas pareiškė, jog toks vaidmuo gali pakenkti jos visuomeniniam įvaizdžiui, Monroe šio vaidmens atsisakė ir į jos vietą buvo pasiūlyta Hepburn. Filmo pagrindinis personažas taip pat turėjo būti pakeistas taip, kad tiksliai tiktų Hepburn charakteriui (pavyzdžiui, atsisakyta aliuzijų į biseksualumą).
Holė Golaitli – žavinga bei apsukri gražuolė, kuriai visai nerūpi, ką apie ją pagalvos kiti. Mergina savo dienas leidžia triukšminguose vakarėliuose, neįsivaizduoja gyvenimo be brangių papuošalų, mintinai žino visus turtingiausius jaunikius ir svajoja apie santuoką su milijonieriumi. Vieni ją vadina gudria lapute, kiti – kvaila avantiūriste, tačiau Holei tai nė motais - ji mėgaujasi gyvenimu, ir net neketina gyventi taip, kaip kiti. Tačiau vieną dieną viskas apsiverčia aukštyn kojomis. Netoliese apsigyvena naujasis Holės kaimynas Polas Varžakas (George‘as Peppardas) – jaunas gražuolis rašytojas, kurio gyvenimas taip pat klostosi ne ta linkme, kuria jis pats norėtų: vyras yra išlaikomas vyresnės ir labai turtingos moters (Patricia Neal). Štai taip susitinka du savanaudžiai avantiūristai, ieškantys lengvesnio gyvenimo.
Pati Audrey Hepburn visada teigė, kad tai buvo pats sudėtingiausias jos atliktas vaidmuo, nes čia jai teko vaidinti ekscentrišką ir itin ekstravertišką niujorkietę (aktorė realiame gyvenime save laikė labiau introverte).
Susipažinęs su Hole, Polas mėgina keistis ir pradeda daugiau rašyti. Atrodo, kad ši pažintis jiems abiems tampa paskata susimąstyti apie savo dabartinį gyvenimą, o veikėjus pradeda saistyti trapus ir švelnus jausmas. Keliami klausimai aktualūs ir šiomis dienomis. Ar tikrai moteriai užtenka vien pinigų bei deimantų iki pilnos laimės? Ar vyras gali jaustis laimingu, kuomet yra moters išlaikytinis? Visa tai neduoda ramybės filmo veikėjams. Kartu ieškodami atsakymų jie pykstasi, skaudina vienas kitą, mėgina suprasti, kur glūdi visų jų problemų priežastis. Kuomet atrodo, kad viskas pradeda tvarkytis teigiama linkme, Holė vėl palūžta ir grįžta prie savo senų įpročių. Filme išgirstamos jau klasika tapusios frazės: „Žmonės neturi niekam priklausyti“ ir „Niekam neleisiu, kad mane uždarytų į narvą.“ Taip veikėja supranta meilę, nuo kurios ji bando pabėgti. Ar pavyks Polui ją įtikinti, jog jos laimė yra daug arčiau nei ji pati mano?
Pati Audrey Hepburn visada teigė, kad tai buvo pats sudėtingiausias jos atliktas vaidmuo, nes čia jai teko vaidinti ekscentrišką ir itin ekstravertišką niujorkietę (aktorė realiame gyvenime save laikė labiau introverte). Vis tik pastangos nenuėjo veltui: už vaidmenį Hepburn buvo nominuota „Oskarui“, o dėl ilgo kandiklio, juodų akinių ir juodos „Givenchy“ suknelės ji tapo XX a. Amerikos kino ikona. Kompozitorius Henry Mancini pelnė net du „Oskarus“: už garso takelį ir geriausią dainą „Mėnulio upė“ (angl. Moon River), kurią atliko pati aktorė.
Nuotraukoje: Audrey Hepburn filme „Pusryčiai pas Tifanį“
