„Nesvarbu, ką žmonės tau sako, žodžiai ir idėjos gali pakeisti pasaulį“ - Robinas Williamsas mokė nebijoti, būti savimi, džiaugtis ir, svarbiausia, būti stipriems net sunkiausiose ir beprasmiškiausiose situacijose. Kaip ir filme „Lopas Adamsas“ (Patch Adams, 1998 m.), kur jis apsimetė klounu ir juokino vėžiu sergančius vaikus. Deja, genialusis aktorius palūžo pats – ilgus metus gilios depresijos kamuotas komikas praėjusiais metais pakėlė prieš save ranką.
Robinas Williamsas (1951 m. liepos 21 d. – 2014 m. rugpjūčio 11 d.) – JAV aktorius ir komikas, Oskaro, dviejų Auksinių gaublių ir trijų Emmy laureatas. Aktorius per savo ilgus darbo kine ir televizijoje metus atliko daugiau nei 100 vaidmenų. Nepaisant sėkmingos karjeros, jis kovojo su žiauria depresija, priklausomybėms nuo alkoholio ir narkotikų.
1951 m. Čikagoje gimęs aktorius į vietinį dramos klubą įstojo dar mokydamasis vidurinėje mokykloje, o vėliau buvo priimtas į Juilliard menų mokyklą Niujorke. Būtent čia mokytojai R. Williamsą paskatino tapti komiku. Televizijoje aktorius pirmą kartą sublizgėjo 1970-aisiais rodytame šou „Morkas ir Mindė“ („Mork and Mindy“). Lietuviams aktorius geriausiais pažįstamas iš tokių filmų kaip „Labas rytas, Vietname“ (Good Morning, Vietnam, 1987 m.), „Mirusių poetų draugija“ (Dead Poets Society, 1989 m.), „Ponia Dautfajė“ (Mrs. Doubtfire, 1993 m.) ir „Gerasis Vilas Hantingas“ (Good Will Hunting, 1997 m.). Už antraplanį vaidmenį šiame filme R.Williamsas 1998 m. pelnė „Oskaro“ statulėlę. Be to, Oskarui jis buvo nominuotas dar tris kartus.
Prieš mirtį Robinas Williamsas spėjo nusifilmuoti dviejuose tuo laiku dar neišleistuose filmuose. „Su Kalėdom, po velnių“ (A Merry Friggin' Christmas, 2014 m.) jis suvaidino kalėdines dovanas pamiršusio sūnaus tėvą, kurie kartu per naktį keliauja jų pasiimti. Trečiojoje „Naktis muziejuje“ dalyje „Kapo paslaptis“ (Night at the Museum: Secret of the Tomb, 2014 m.) jis sugrįžta kaip atgijęs JAV prezidentas Teddy Rooseveltas. Aktoriaus balsą dar išgirsime britų fantastinėje komedijoje apie magiškas galias atrandantį mokytoją „Viskas, ko tu nori“ (Absolutely Anything, 2015 m.).
Aktorius buvo filantropas, prisidėjęs prie ne vienos labdaros organizacijos ir net padėjęs atstatyti vieną iš per 2010 m. žemės drebėjimą sugriautų Naujosios Zelandijos miestų. Jis buvo ir dviračių sporto entuziastas: kai varžybose dominavo Lance‘as Armstrongas, jis nuolat lankydavosi JAV komandos bazėje „Tour de France“ metu. Be to, R.Williamsiui priklausė daugiau nei 50 dviračių.
Netikėta aktoriaus mirtis sukrėtė viso pasaulio visuomenę. Iškart po šių žinių jo trečioji žmona Susan Schneider išplatino pranešimą: „Šį rytą praradau vyrą ir geriausią draugą, kai pasaulis prarado vieną mylimiausių aktorių ir žmonių“. Aktoriaus atstovė Mara Buxbaum pripažino, kad R.Williamsas ilgą laiką kentėjo nuo sunkios depresijos ir prašė gerbti mirusiojo artimųjų privatumą.
Išėjus 63 metų R.Williamsui, kuris buvo vienas mylimiausių savo kartos komikų, ėmė plūsti skausmingos užuojautos žinutės. Paramą aktoriaus artimiesiems ir gerbėjams išreiškė ir JAV prezidentas Barackas Obama, paminėdamas vieną pirmųjų komiko vaidmenų – ateivį Morką: „Williamsas atkeliavo į mūsų gyvenimus kaip ateivis (aliuzija į TV šou „Morkas ir Mindė“ – red.), bet galų gale jis palietė kiekvieną žmogaus sielos kertelę. Jis mus prajuokindavo. Jis mus pravirkdydavo. Jis savo begalinį talentą dalino laisvai bei dosniai tiems, kam labiausiai to reikėjo - nuo mūsų pulkų užsienyje iki marginalų mūsų gatvėse“, - rašoma B.Obamos užuojautoje.
Gerų žodžių negailėjo ir aktoriaus kolegos komikai Steve‘as Martinas ir Ellen de Generes. Aktorius ir muzikantas Jaredas Leto avo „Twitter“ paskyroje parašė šią žinutę: „Ačiū už tokį nuostabų ir drąsų artistą kaip Robinas Williamsas. Tu išmokei mus, kaip stovėti ant briaunos, nebijoti bei švytėti“; kaip ir Emmy Rossum: „Aš apimta didžiulio sielvarto. Robinas Williamsas buvo mano vaikystės šviesa. Ilsėkis ramybėje“; bei Robas Schneideris: „Be Robino San Fransiske niekada nebūtų atsiradusi komedija. Jis nutiesė tam kelią. Jis – geriausias iš mūsų visų“.
