Daugiau 
 

Šv. Augustinas

11/11/2016 Aidas
history-1018

Šv. Augustinas iš Hipono (354 m. lapkričio 13 d. – 430 m. rugpjūčio 28 d.) – vienas įtakingiausių katalikų bažnyčios teologų, filosofas ir religinio mokslo skleidėjas, augustinų vienuolių ordino patronas.

Nors Augustiną nuo mūsų laikų skiria net septyniolika amžių, jo išgyventa religinė patirtis yra labai šiuolaikiška: tikinčio paauglio, kuris nusivilia katalikybe kaip nemodernia ir nepraktiška; jaunuolio, kuris siekia karjeros, mėgaujasi kūniškais malonumais; vyro, atkakliai ieškančio atsakymo į gyvenimo klausimus; ir pagaliau brandaus žmogaus, kuris patikėjo, kad ieškota Tiesa nėra idėja, bet asmuo – Jėzus Kristus.

Šv. Augustinas gimė 354 m. Romos provincijoje Tagastėje, Tunise. Jo tėvas Patricijus buvo pagonis, o motina Monika – uoli krikščionė, vėliau pati tapusi šventąja ir padariusi sūnaus pasaulėžiūrai didžiulę įtaką. Dar būdamas jaunas Augustinas susidomėjo filosofija bei poezija, vėliau studijavo retoriką Kartaginoje, romėnų Afrikos sostinėje. Jis tobulai įvaldė lotynų kalbą, pradėjo skaityti Šventąjį Raštą, tačiau jame perskaitytos tiesos jo netenkino: vaikinas ieškojo kažko daugiau.
Būtent tos tiesos paieškos ir lėmė, kad Augustinas stačia galva puolė į hedonizmą ir be jokių skrupulų atsidavė laisvo gyvenimo pagundoms, kurios vis dėlto niekada neįstengdavo nuslopinti įgimto jo smalsumo ir intelekto. Tuo laikotarpiu Augustinas susilaukė ir nesantuokinio sūnaus Adeodato.

Tačiau labai greitai Kartagina jam tapo per ankšta, tad šlovės ir pasiturimo gyvenimo Augustinas išvyko ieškoti svetur, apsistodamas Romoje, o paskui - Milane. Tuo metu jam buvo dvidešimt devyneri. Lombardijos sostinėje, kurios vyskupas tuo metu buvo Ambraziejus, Augustino gyvenimas pasikeitė visiems laikams.

Kartą, jį kankinantiems tiesos ieškojimams pasiekus viršūnę, Augustinas išgirdo vaiko balsą: „Paimk ir paskaityk, paimk ir paskaityk.“ Tą akimirką jis rankose laikė šv. Pauliaus laiškus, atsivertė pirmą pasitaikiusį puslapį ir perskaitė: „Kaip dieną elkimės padoriai, saugodamiesi apsirijimo, girtavimo, nesantaikos ir pavyduliavimo. Apsivilkite Viešpačiu Jėzumi Kristumi ir nelepinkite savo kūno, netenkinkite jo geidulių.“

Tie žodžiai jam buvo kaip skaistus saulės spindulys, išsklaidęs jo sielą gaubiantį tirštą rūką ir leidęs jam aiškiai pamatyti tiesos ir ramybės kelią. Po kiek laiko Augustinas nuvyko pas Ambraziejų pasikrikštyti. Galiausiai buvęs lėbautojas sugrįžo į Afriką jau kaip atgailautojas, buvo įšventintas į kunigus, o vėliau išrinktas Hipono vyskupu.

Atradęs vidinę ramybę, kurios visada, nors ir eidamas klystkeliais, ieškojo, Augustinas visiškai atsidavė krikščionybei ir su džiaugsmu likusį gyvenimą praleido pasinėręs į religijos studijas ir skelbdamas krikščionių mokymą bei tikėjimo tiesas.

Radęs Dievą, Augustinas labai daug rašė, o žinomiausias jo kūrinys yra „Išpažinimai“ – šimtai puslapių, kuriuose nuginkluojančiu nuoširdumu jis apnuogino savo širdį. Plunksnos meistras savo darbuose nagrinėjo tokias amžinas temas kaip etika, filosofija, teologija, dogmatinė antropologija ir malonės mokslas, krikščionybės apologija, valstybės sandara ir kt. Augustino filosofinio mąstymo pagrindinis bruožas – karštas tiesos troškimas, siekis pažinti Dievą ir sielą.

Augustinas buvo jau senyvo amžiaus, kai į Romos imperiją įsiveržė vestgotų ordos. Ydų ir nesantaikos nusilpninta Roma patyrė pralaimėjimo gėdą. Ėjo 410 metai, kai Hipono miesto vyskupas parašė vieną emocingiausių savo knygų – „Dievo miestas“. Jis rašė: „Barbarai gali sugriauti žmonių miestą, tačiau nieko negalės padaryti „Dievo miestui“ – jokia jėga negalės jo išplėšti iš širdžių tų žmonių, kurie, būdami sukurti Aukščiausiojo, jame atrado ramybę.“

Augustinas patikėjo Dievui kiekvieną gyvenimo dieną iki pat jo pabaigos: kankinamas karščiavimo, kai Hiponas jau beveik tris mėnesius buvo apgultas barbarų, jis paprašė ant lapų didelėmis raidėmis užrašyti atgailos psalmes ir pritvirtinti prie sienos, kad jis, gulėdamas lovoje ir sirgdamas, galėtų jas matyti ir skaityti. Taip Augustinas praleido paskutines savo gyvenimo dienas. Jis mirė 430 m. rugpjūčio 28-ąją, būdamas 75-erių. Jo palaikai VIII a. buvo pergabenti iš Afrikos ir palaidoti augustinų bažnyčioje Pavijoje, Italijoje.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu