Karpos: kaip gydyti ir kaip išvengti
Ant delnų, pėdų ar kitų kūno vietų atsiradusios karpos pirmiausiai siejamos su estetine problema. Tačiau jos signalizuoja kur kas gilesnę sveikatos bėdą – karpos yra virusinis odos susirgimas, dažniausiai atsirandantis nusilpus imunitetui. Karpų sukėlėjai yra virusai, todėl jomis galima užsikrėsti tiesioginio kontakto metu. Atsiradus karpoms, būtina ne tik jas gydyti, bet ir stiprinti imunitetą. Priešingu atveju jų atsikratyti gali būti itin sunku – kol gydysite vieną karpą, kita gali išaugti kitoje vietoje.

Apie rūkymą, širdį ir kraujagysles
Gydytoja psichoterapeutė dr. Viktorija Andrejevaitė pažymi, kad tabako dūmuose esančios medžiagos sukelia trombozę ir aterosklerozę, todėl rūkantiems didėja miokardo infarkto, staigios mirties, insulto rizika. Širdies nepakankamumo išsivystymo rizika jiems yra dvigubai didesnė, nei nerūkantiems asmenims. Taip pat rūkymas gali sukelti pavojingus širdies ritmo sutrikimus. Skatindama rūpintis savo sveikata, specialistė dalijasi žiniomis apie tai, kaip išvengti infarkto.

Gydytojo taisyklės, kaip sumažinti vėžio riziką
Daugeliui vėžys skamba kaip blogiausia galima sveikatos diagnozė, todėl šios pandemijos metu svarbu nepamiršti, jog onkologinės ligos tebėra dažniausių susirgimų ir mirčių atvejų sąrašo viršuje. Tačiau nors garantuotai išvengti ar išgydyti vėžį dar nėra įmanoma, gydytojai sutaria, kad tam tikra elgsena ir įpročiai gali patikimai sumažinti pavojų susirgti. Abdominalinės chirurgijos gydytojas, profesorius Tomas Poškus išskiria paprastas ir įrodymais pagrįstas rekomendacijas, kaip sumažinti riziką susirgti vėžiu.

Kaip sau padėti nusiraminti?
„Net jeigu žmogus nepatiria įtampos sąmoningame lygmenyje, gali būti, kad kitame, nesąmoningame, lygmenyje, ta įtampa vis tiek yra ir galime ją jausti per įvairius fiziologinius pojūčius – raumenų įtampą, elgesio požymius, kai, pavyzdžiui, žmonės mūsų klausia, ko mes suirzę“, – teigia psichologė, dėmesio sutelkimo mokytoja Eglė Masalskienė. Ji dalinasi sąmoningumo technikomis ir paprastais būdais, kaip nežinomybės kupinu metu galime patys sau padėti ir nuimti įtampą.

Mokslininkai nustatė ryšį tarp kraujo grupės ir COVID-19
Du tyrimai parodė, kad žmonės, turintys 0 kraujo grupę, turi ir mažesnę riziką susirgti COVID-19. Taip pat šių žmonių tikimybė susirgti sunkiai taip pat yra mažesnė, rašo „Business Insider“. Vienas iš tyrimų parodė, kad COVID-19 pacientai, turintys 0 arba B kraujo grupę, mažiau laiko praleido intensyvios priežiūros skyriuose, jiems rečiau reikėjo plaučių ventiliacijos aparato ir rečiau pasireiškė inkstų nepakankamumams, nei žmonėms, turintiems A arba AB kraujo grupę.

Pats metas rūpestingesnei rankų priežiūrai
Šaltuoju metų periodu rankų oda neretai parausta, suskilinėja ar pradeda šerpetoti, o dėl koronaviruso pandemijos pradėjus dažniau dezinfekuoti rankas, žvarbus oras jų odai tampa dar pavojingesnis. Vaistininkė Sigita Izmalkova pasakoja, kokių veiksmų reikėtų imtis, kad rudenį ir žiemą rankos išliktų sveikos, bei kokios sudėties ieškoti, renkantis drėkinančias ir saugančias priemones.

Kuo naudingas kosmetikos sudėtyje viliojantis retinolis?
Kaip dažnai kosmetinėje atsiduria priemonės su nuolat girdimomis, bet iki galo nepažįstamomis medžiagomis? Ko gero, pasitaiko. Dermo specialistė Valentina Rimkienė sako, kad pastaruosius pusę metų tokia daugeliui ne iki galo žinoma, bet dažnai ieškoma medžiaga yra retinolis, kuris paprastai tariant, yra dar viena vitamino A forma. Ką naudinga apie ją žinoti?

Norite pradėti sportuoti savarankiškai?
Esant dabartinei situacijai pasaulyje, kai bet kada gali būti apribotas lankymasis sporto klubuose, pravartu pagalvoti apie tai, kaip išlikti fiziškai aktyviam savarankiškai. Ką daryti, jei norite sportuoti savarankiškai, tačiau nežinote nuo ko pradėti? Atsigręžkite į nuolatinį savo palydovą – išmanųjį telefoną, kuris ne tik seks jūsų fizinės veiklos pasiekimus, tačiau ir pateiks įvairių pasiūlymų, kaip galėtų atrodyti jūsų dienos sporto programa. Liks tik išsirinkti ir pradėti veikti.

Kaip išmaniosios technologijos gali padėti maitintis sveikiau?
Vėstantys orai ir artėjantis ligų sezonas priverčia dažniau susimąstyti apie savo sveikatą, o norint būti žvaliems ir energingiems, itin svarbu pilnavertė, subalansuota mityba. Įvairūs išmanūs įrenginiai suteikia vis daugiau galimybių patogiau, lengviau formuoti sveikos gyvensenos įpročius. Patariame, kokius išmanius sprendimus verta naudoti norint maitintis sveikiau.

Cinkas – toks pats svarbus kaip vitaminai C ir D
Apie geležį, magnį ar kalį kalbama dažnai, cinkas yra rečiau minimas mikroelementas, nors savo naudingomis savybėmis jis yra vienas iš trijų būtiniausių. Cinkas naudingas ne tik imuninei sistemai, bet ir grožiui. Farmacijos specialistai sako, kad svarbu, jog rudenį jo nepritrūktų mūsų organizmui, nes jis naudingas kovojant su peršalimo ligomis.

Mažai judantiems trumpėja raumenys ir formuojasi kupra
Sporto treneriai pastebi, kad vis daugiau žmonių skundžiasi nugaros skausmais, kurių priežastis dažnu atveju yra paprasčiausias judėjimo trūkumas. Biurų darbuotojų, kurie turi galimybę sportuoti darbe, ne tik fizinė sveikata, bet ir efektyvumas ir produktyvumas yra didesnis. Be to, jie jaučiasi emociškai stabilesni, rodo moksliniai tyrimai.

Ketogeninė dieta: ar privalumai verti rizikos?
Valgykite riebalus ir numeskite svorio! Tai ketogeninės mitybos principas, užtikrinantis greitą svorio metimą. Tačiau ar tai tikrai veikia palyginus su kitomis dietomis ir ar yra kokių nors rizikų? Ketogeninė dieta pirmą kartą buvo pristatyta 1924-aisiais, ja buvo siekiama kontroluoti traukulių kamuojamos epilepsijos pacientus. 1970-aisiais šis mitybos režimas išpopuliarėjo kaip būdas numesti svorio. Tam tikslui žmonės jos laikosi iki šiol. Tačiau Niujorke dirbanti dietologė Sarah Hamdan teigė niekam nerekomenduojanti mesti svorio laikantis ketogeninės dietos.