Šaltojo sezono palydovas – įsielektrinę plaukai
Šaltojo sezono metu nuolat susiduriame su kontrastais – minusine lauko temperatūra ir sausu bei šiltu patalpų oru. Mūsų oda ir plaukai patiria stresą dėl tokių temperatūros svyravimų. Sulėtėja galvos odos kraujotaka, plaukams pradeda trūkti maistinių medžiagų ir vandens. Oda ir ypač plaukai išsausėja – susidaro palankios sąlygos kauptis statiniam krūviui, plaukai elektrinasi.

Kaip saugiai naudotis dezinfekcinius skysčiu?
Pandemijos metu gyventojai vis daugiau naudoja dezinfekcinio skysčio, tačiau netinkamai naudojamas jis gali pakenkti sveikatai. Vaistininkai sulaukia vis daugiau nusiskundimų iš gyventojų, kurie arba netyčia paragavo šio skysčio, arba ėmė jausti nemalonius pojūčius būdami dažnai dezinfekuojamoje patalpoje.

Ką gauname „iš žuvies“?
Artėjant didžiosioms žiemos šventėms vis dažniau pagalvojame kokią žuvį geriausia naudoti šventiniams patiekalams ruošti. O jie gali būti patys įvairiausi – nuo termiškai neapdorotos sūdytos silkės ar lašišos iki pyragų su žuvimi, ar įdarytų lydekų.

Psichologė: „Įtampa mus dažnai užplūsta prieš Kalėdas“
Nors gražiausios metų šventės neatsiejamos nuo geros nuotaikos ir jaukių akimirkų artimųjų rate, pasiruošimas joms dažnai būna kupinas streso – nerandame tinkamos dovanos, artimieji negali atvykti ir kartu sėsti prie Kalėdų stalo, nepavyko tradicinis pyragas. Kalbėdama apie įtampą keliančius netikėtumus psichologė E. Masalskienė rekomenduoja išbandyti atsipalaidavimo technikas, kurios padės iš „raudonojo“ perdegimo ritmo pereiti į „žaliąjį“ ir šventes sutikti ramiai.

Kosulio tipai ir kaip jį gydyti
Neretai atvėsusių orų palydovu tampa peršalimo ligos ir kosulys. Šiemet kosulys įgavo dar ir kitą reikšmę – tai vienas pagrindinių COVID-19 infekcijos simptomų. Todėl sveikatos specialistai sako, kad nevalia į kosulį žiūrėti pro pirštus, o kosulio gydymas turėtų būti prioritetu. Vaistininkė pataria, kokiais atvejais po ranka turėtų būti vaistai nuo kosulio, o kuomet arbata nuo kosulio.

Karpos: kaip gydyti ir kaip išvengti
Ant delnų, pėdų ar kitų kūno vietų atsiradusios karpos pirmiausiai siejamos su estetine problema. Tačiau jos signalizuoja kur kas gilesnę sveikatos bėdą – karpos yra virusinis odos susirgimas, dažniausiai atsirandantis nusilpus imunitetui. Karpų sukėlėjai yra virusai, todėl jomis galima užsikrėsti tiesioginio kontakto metu. Atsiradus karpoms, būtina ne tik jas gydyti, bet ir stiprinti imunitetą. Priešingu atveju jų atsikratyti gali būti itin sunku – kol gydysite vieną karpą, kita gali išaugti kitoje vietoje.

Apie rūkymą, širdį ir kraujagysles
Gydytoja psichoterapeutė dr. Viktorija Andrejevaitė pažymi, kad tabako dūmuose esančios medžiagos sukelia trombozę ir aterosklerozę, todėl rūkantiems didėja miokardo infarkto, staigios mirties, insulto rizika. Širdies nepakankamumo išsivystymo rizika jiems yra dvigubai didesnė, nei nerūkantiems asmenims. Taip pat rūkymas gali sukelti pavojingus širdies ritmo sutrikimus. Skatindama rūpintis savo sveikata, specialistė dalijasi žiniomis apie tai, kaip išvengti infarkto.

Gydytojo taisyklės, kaip sumažinti vėžio riziką
Daugeliui vėžys skamba kaip blogiausia galima sveikatos diagnozė, todėl šios pandemijos metu svarbu nepamiršti, jog onkologinės ligos tebėra dažniausių susirgimų ir mirčių atvejų sąrašo viršuje. Tačiau nors garantuotai išvengti ar išgydyti vėžį dar nėra įmanoma, gydytojai sutaria, kad tam tikra elgsena ir įpročiai gali patikimai sumažinti pavojų susirgti. Abdominalinės chirurgijos gydytojas, profesorius Tomas Poškus išskiria paprastas ir įrodymais pagrįstas rekomendacijas, kaip sumažinti riziką susirgti vėžiu.

Kaip sau padėti nusiraminti?
„Net jeigu žmogus nepatiria įtampos sąmoningame lygmenyje, gali būti, kad kitame, nesąmoningame, lygmenyje, ta įtampa vis tiek yra ir galime ją jausti per įvairius fiziologinius pojūčius – raumenų įtampą, elgesio požymius, kai, pavyzdžiui, žmonės mūsų klausia, ko mes suirzę“, – teigia psichologė, dėmesio sutelkimo mokytoja Eglė Masalskienė. Ji dalinasi sąmoningumo technikomis ir paprastais būdais, kaip nežinomybės kupinu metu galime patys sau padėti ir nuimti įtampą.

Mokslininkai nustatė ryšį tarp kraujo grupės ir COVID-19
Du tyrimai parodė, kad žmonės, turintys 0 kraujo grupę, turi ir mažesnę riziką susirgti COVID-19. Taip pat šių žmonių tikimybė susirgti sunkiai taip pat yra mažesnė, rašo „Business Insider“. Vienas iš tyrimų parodė, kad COVID-19 pacientai, turintys 0 arba B kraujo grupę, mažiau laiko praleido intensyvios priežiūros skyriuose, jiems rečiau reikėjo plaučių ventiliacijos aparato ir rečiau pasireiškė inkstų nepakankamumams, nei žmonėms, turintiems A arba AB kraujo grupę.

Pats metas rūpestingesnei rankų priežiūrai
Šaltuoju metų periodu rankų oda neretai parausta, suskilinėja ar pradeda šerpetoti, o dėl koronaviruso pandemijos pradėjus dažniau dezinfekuoti rankas, žvarbus oras jų odai tampa dar pavojingesnis. Vaistininkė Sigita Izmalkova pasakoja, kokių veiksmų reikėtų imtis, kad rudenį ir žiemą rankos išliktų sveikos, bei kokios sudėties ieškoti, renkantis drėkinančias ir saugančias priemones.

Kuo naudingas kosmetikos sudėtyje viliojantis retinolis?
Kaip dažnai kosmetinėje atsiduria priemonės su nuolat girdimomis, bet iki galo nepažįstamomis medžiagomis? Ko gero, pasitaiko. Dermo specialistė Valentina Rimkienė sako, kad pastaruosius pusę metų tokia daugeliui ne iki galo žinoma, bet dažnai ieškoma medžiaga yra retinolis, kuris paprastai tariant, yra dar viena vitamino A forma. Ką naudinga apie ją žinoti?