Kaip išvengti traumų?
Daugiau nei trečdalis vyresnio amžiaus žmonių – 65 metų ir vyresni – patiria traumas. Daugiau nei pusė jų yra linkusios kartotis. Maždaug 1 iš 10 vyresnio amžiaus žmonių traumų baigiasi rimtais sužeidimais, tokiais kaip šlaunikaulio lūžiai, įvairūs minkštųjų audinių sužeidimai bei galvos traumos. Du trečdaliai tokių kritimų yra linkę kartotis per artimiausius 6 mėnesius. Dauguma kritimų pasibaigia lengvomis traumomis, bet esant psichologinei baimei vėl kristi, 25 proc. 75 metų ir vyresnių žmonių atsisako užsiimti aktyvesne fizine veikla.

Sporto reikia ne tik gražiam kūnui, bet ir smegenims
Apie tai, kad fizinis aktyvumas yra naudingas žmogui bei jo sveikatai, žino kone kiekvienas. Bet vis dažniau pasigirsta mokslininkų teiginių, kad sportas gali užkirsti kelią net ir psichinėms ar neurologinėms ligoms – tokioms kaip Alzheimeris. Tačiau prisijaukinti sportą ir fiziškai aktyvų gyvenimo būdą ne visiems ir ne iš karto pavyksta.

Apie mūsų kasdienes baimes...
Pasikalbėkime apie baimes. Apie mūsų kasdienes baimes, su kuriomis kiekvienam mūsų tenka susidurti. Paprastai, kalbai pasisukus apie baimes, mes aptarinėjame kraštutines jos apraiškas. Dažniausiai tai būna fobijos, specifinės kažkokio dalyko baimės – nesvarbu, ar tai būtų uždarų erdvių, ar vorų, ar viešo kalbėjimo, ar skrydžių lėktuvu baimė. Na bet bent jau fobijas turintys žmonės žino apie savo problemą ir stengiasi išvengti situacijų, kuriose šioji galėtų pasireikšti. Taip, tai gerokai apriboja žmogaus laisvę, tačiau žmogus bent jau supranta, dėl ko tai daro. Taip pat kalba, būna, pasisuka apie panikos priepuolius. Tai irgi kraštutinės baimės apraiškos – emocijų pavidalu – pavyzdys.

Mesti rūkyti gali ir užkietėję rūkaliai
Vienas iš populiariausių naujametinių pažadų – mesti rūkyti. Tiesa, daliai žmonių tai ir lieka tik pažadu. Vaistininkė Kristina Staivė sako, kad šio žalingo įpročio gali atsikratyti visi, tam svarbiausia turėti pakankamai noro ir valios. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) įspėja, kad tabako vartojimas – viena sparčiausiai plintančių šių dienų epidemijų. Kasmet tabako gaminių vartojimas pražudo daugiau nei 8 milijonus žmonių pasaulyje, iš kurių daugiau nei milijonas miršta nuo pasyvaus rūkymo.

Ženklai, kad reikia pasitikrinti regėjimą
Mokslininkai prognozuoja, kad iki 2050 m. kone 5 milijardai pasaulio gyventojų bus trumparegiai, ir beveik 1 mlrd. iš jų šis sutrikimas pasireikš sunkia forma. Gydytojų teigimu, masinis trumparegystės plitimas gali būti vadinamas epidemija. Tačiau laiku pastebėjus, šios ligos vystymąsi galima pristabdyti.

Sausas oras patalpose – sparčiai pradėjusios senti odos priežastis
Pamažu vėstantis oras ir artėjanti žiema signalizuoja apie šaltąjį ir sausąjį sezoną, todėl vis dažniau tenka atsukti šildytuvų temperatūrą namuose ir biuruose. Nors sakoma, kad šiluma kaulų nelaužo, mūsų odai ji gali smarkiai pakenkti – tai viena pagrindinių pirmųjų veido odos raukšlių atsiradimo priežasčių. Tad kaip padėti savo odai, prasidėjus šaltajam sezonui?

Kodėl vaikai vemia dažniau?
Pykinimas ir vėmimas – dažnai pasitaikantis simptomas vaikams, o suaugusieji vemia, palyginti, rečiau. Vaistininkė Regina Molotkova sako, kad dažniausiai vaikų vėmimas praeina negydant, tačiau konsultacijos su specialistais svarbios visais atvejais. Vėmimo priežastys gali būti įvairios, jos dažnai priklauso ir nuo vaiko amžiaus. Pasak R. Molotkovos, įprastai sudėtingiausia nustatyti kūdikių vėmimo priežastis, ne visada aišku, ar mažylis vemia, ar atpylinėja, todėl geriausia kreiptis į gydytoją, kuris patars, koks gydymas reikalingas. „Naujagimių ir kūdikių vėmimas – gali būti grėsmingos būklės simptomas, todėl vemiantį mažylį visada būtina nuodugniai ištirti. Naujagimiai ir kūdikiai gali vemti dėl skrandžio pyliorinės dalies susiaurėjimo ar dėl žarnyno obstrukcijos“, – sako vaistininkė.

Pamirškite senuosius diabeto gydymo metodus
Vien Jungtinėse Valstijose diabetu serga 29.1 milijono žmonių, tačiau manoma, kad dar apie apie 8.1 milijono atvejų gali būti nediagnozuoti, o žmonės tiesiog nežinoti, kad serga šia liga. Kasmet diagnozuojama apie 1.45 milijono naujų atvejų, o daugiau nei 1 iš 10 vyresnių nei 20 metų žmoniųserga diabetu.

Kada negalima slopinti kosulio?
Vos atvėsus orams daugėja sergančiųjų peršalimo ligomis ir kosulys yra vienas dažniausių nemalonių sveikatos negalavimų. Tačiau sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad dažnai į kosulį esame linkę žiūrėti pro pirštus nors iš tiesų jis gali signalizuoti apie rimtas lėtines ligas.

Savireguliacija – efektyvus būdas spręsti problemas
Kas yra savireguliacija? Žmonėms patinka keistis – šiandien jaustis kitaip, nei vakar. Paprastai jie ima keisti aplink save esantį pasaulį – keičia drabužių stilių, darbą, butą, vyrą ar žmoną. Tačiau anksčiau ar vėliau žmogus supranta, kad pagrindinis savo problemų šaltinis yra jis pats. O kai pabando ką nors savyje pakeisti – su nuostaba supranta, kad paveikti save yra kur kas sunkiau nei kitus, tačiau, kaip bebūtų keista, tai duoda daugiau teigiamų rezultatų! Yra daug būtų, kaip išmokti save tinkamai valdyti ir kontroliuoti. Tai ir joga, ir autogeninė treniruotė, ir rytų kovos menai... Labai tikėtina, kad savireguliacijos metodai jums patiks dėl jų paprastumo ir efektyvumo. Savireguliacija – tai sugebėjimas pasiekti ypatingą vidinę būseną, kurioje įjungiami mūsų kūno suderinimo ir harmonizavimo procesai. Tai yra vidinio komforto, atsipalaidavimo, laisvės būsena, o kai ji atsiranda, yra atstatomos išsekusios ar sutrikusios neuropsichinės ir/arba fiziologinės funkcijos, gydomas ir atjauninamas organizmas.

Kad sportas duotų naudą, ne žalą
Dauguma žmonių gyvenime pasiekia tokią būseną, kai nori pagerinti savo fizinę formą. Vieni susirūpina sveikata, o kiti tiesiog nori atrodyti geriau. Tačiau pradėjus lankyti sporto klubą, gali kilti daugybė klausimų: kaip dažnai turėtumėte treniruotis, kad pasiektumėte norimų rezultatų? Kodėl kasdienės treniruotės sukelia nuovargį? Ar galite treniruotis, jeigu jums skauda nugarą? Kokia apranga geriausiai tinka treniruotėms? Į šiuos ir kitus klausimus atsakys ilgametę patirtį turinti trenerė Lina Dranginytė.

Vaikystės traumų aidas suaugusiojo pasaulyje
Tarptautinių tyrimų duomenimis, ankstyvoji trauminė patirtis paveikia visas tolesnio gyvenimo funkcionavimo sritis, lemia depresiją, priklausomybes, savęs žalojimą, savižudybes. Apie tai - pokalbyje su Norvegijos smurto bei trauminio streso tyrimų centro psichologe prof. Siri Thorensen.