Kokius vitaminus reiktų rinktis vasarą?
Švieži vaisiai ir uogos iš močiutės sodo, šiltnamyje ką tik nuskintas pomidoras ir salotos – tai natūralios vitaminų bombos. Deja, ne visi turime tokią prabangą. O ir turėdami ne visada ją išnaudojame maksimaliai. Subalansuotos mitybos principų nepaisymas, stresas ir greitas gyvenimo tempas užkerta kelią organizmui apsirūpinti reikiamomis medžiagomis. Vasarą, kai gyvename atostogų ritmu, sveikai ir reguliariai maitintis gali būti sudėtinga.

Šviesos spindulys...
Pažvelkime į paradoksalią situaciją: pati dažniausia apsilankymo pas gydytoją priežastis – tai skausmas. Lėtinis skausmas kamuoja maždaug 100 milijonų amerikiečių – tai daugiau nei bendras nukentėjusiųjų nuo širdies ligų, vėžio ir diabeto skaičius kartu sudėjus. Įrodyta, kad akupunktūra greitai ir veiksmingai gydo skausmą. O štai kur paradoksas: pagrindinė priežastis, kodėl lėtinio skausmo kamuojami žmonės nesikreipia pagalbos į akupunktūros specialistus, yra ta, kad jie bijo skausmo! Adatų baimė yra labai reali ir labai dažna. Būtent ji daugeliui pacientų tampa pagrindine priežastimi, kodėl jie net nesvarsto galimybės išbandyti adatų terapiją. Tačiau šiais laikais yra galimybė reguliuoti Či (vidinę gyvybinę energiją) ir užtikrinti reikiamą rezultatą ir be adatų. Šiuolaikiniai mokslo pasiekimai padeda mums akupunktūrą naudoti visiškai be adatų, o tai reiškia, kad procedūra tampa absoliučiai beskausme.

Skausmas – tai ne simptomas, tai jau komplikacija
Amžinoji neteisybė, apie kurią pacientai guodžiasi odontologams, yra kariesas, kuris priešus renkasi ne vien tik pagal įpročius ir gyvenimo būdą. Turbūt kiekvienas turime pažįstamą, kuris didžiuojasi, kad niekada nebuvo pas odontologą, nors tiesiog kartą per dieną prabraukia dantis dantų šepetėliu. Silpnesnių dantų savininkai gali tik pasiguosti – jei genetiškai jūsų dantys mažiau atsparūs kariesui, galite jam pasipriešinti pasitelkę dar kruopštesnius burnos higienos įgūdžius.

Trys muškietininkai – kalcis, magnis ir cinkas
Dažnai neaišku, kaip geriau vartoti mineralus arba vitaminus – kartu ar atskirai. Žinoma, daug kas priklauso nuo konkrečių žmogaus nusiskundimų ir sveikatos būklės. Bet papildyti kalcio atsargas dažniausiai pravartu drauge vartojant ir magnį bei cinką, nes taip pagerėja šių mineralų įsisavinimas bei teigiamas poveikis organizmui. Kaip pasakytų garsiojo Aleksandro Diuma romano herojai Atas, Portas ir Aramis – „vienas už visus, visi už vieną“.  Beje, vaistininkė Laura Mockutė sako, kad prie minėtųjų mineralų trijulės puikiai dera ir ketvirtas muškietininkas d‘Artanjanas – vitaminas D.

Ilgaamžiškumo paslaptys ir mitai
Jei ieškotumėte informacijos, ką reikia daryti, norint ilgai gyventi, rastumėte daug receptų. Štai japonai pakyla nuo stalo dar nepajutę sotumo jausmo, graikai vartoja daug alyvuogių aliejaus, indai pakeičia druską prieskoniais, ispanai miega siestos metu, kinai geria žaliąją arbatą, o olandai mina dviračius. Visi šie įpročiai kalba apie sveiką gyvenseną, nors pasaulyje galima buvo sutikti ir labiau egzotiškų būdų ilginti gyvenimą – senosios civilizacijos ir viduramžių alchemikai į gyvybės eliksyrus dėjo gyvsidabrį ir nuodus. Vardan kuo ilgesnio gyvenimo žmonės badavo, laikėsi celibato, gėrė ožkų ir net moterų pieną.

Artritas arba artrozė gyvenimą gali pakeisti nebeatpažįstamai
Egzistuoja mitas, kad sąnarių skausmai ir ligos kamuoja tik vyresnio amžiaus žmones. Vis dėlto, peties skausmas – dažna problema tiek tarp jaunų, tiek tarp vyresnių žmonių, o simptomus ignoruojant ši bėda vėliau gali smarkiai pabloginti gyvenimo kokybę. Dažniausiai peties skausmas kyla dėl nedidelių traumų ar pernelyg didelio fizinio krūvio. Tačiau dėl šių priežasčių atsiradęs skausmas yra trumpalaikis, nesukelia negrįžtamų sąnario pakitimų ir pacientai sėkmingai jį išsigydo savarankiškai. Pacientai kreipiasi į gydytoją pagalbos, kai savarankiškas gydymas būna neveiksmingas arba sąnario būklė pradeda blogėti. Peties sąnario skausmas gali atsirasti ne tik dėl jo struktūrų pažeidimo (kremzlės, sausgyslių, raiščių), bet ir dėl kitų organų sistemų ligų.

Hipnoterapija. Kas tai?
Hipnoterapija – gydymas hipnoze –  labai efektyvus terapijos būdas, priskirtinas trumpalaikei psichoterapijai. Hipnoterapija skirta rezultatams pasiekti per trumpą laiką. Kuo hipnoterapija skiriasi nuo kitų terapijos formų? Visu pirma tuo, kad naudojama hipnozė. Hipnozė yra gimininga miegui būsena, tarpinė grandis tarp miego ir budrumo. Kažkas iki šiol hipnozės poveikį vertina skeptiškai ir su baime. Manoma, kad jos sukeliama būsena artima narkozei arba sąmonės netekimui, kad užhipnotizuotas žmogus tampa pavaldus hipnotizuotojui ir gali jam papasakoti tai, ko paprastai nesakytų, taip pat, kad prieš jo valią galima kažką įteigti. Tačiau iš tikrųjų užhipnotizuotieji žmonės nepraranda valios, panorėję seansą gali nutraukti. Hipnozės metu sąmonė išlieka budri, žmogus žino, ką sako ir daro. Paciento negalima priversti elgtis priešingai jo norams, moraliniams įsitikinimams, todėl ir duomenys, gaunami hipnozės metu, nelaikomi itin rimtais. Hipnozė negali leisti žmonėms įvykdyti neįmanomus jėgos demonstravimus, ištvermę ar sensorinių pojūčių aštrumą daugiau, nei tas gali būti padaryta nesant užhipnotizuotam.

Kaip išlavinti kūno lankstumą?
Žinomai balerinai Kristinai Tarasevičiūtei lankstumo gali pavydėti daugelis. Ir nors iš pirmo žvilgsnio galėtų pasirodyti, kad kiekvienas grakštus jos judesys vyksta itin natūraliai, Kristina prisipažįsta – tam, kad galėtų judėti taip, kaip ji tai daro dabar, reikėjo įdėti labai daug darbo ir pastangų.

Kaip tinkamai vartoti vaistus nuo skausmo?
Skausmas pažįstamas kiekvienam – ar jis būtų ūmus, ar lėtinis, stiprus ar vos maudžiantis. Tačiau mūsų reakcijos į skausmą skiriasi: vieni žmonės pakantesni skausmui, kiti ilgai nė nesvarstę imasi skausmą malšinti, nes jų skausmo slenkstis labai žemas. Pasak vaistininko Gintaro Verbaus, kankintis dėl skausmo nereikia, tačiau savigyda irgi gali būti pavojinga. Taigi, kur tas aukso vidurys – ar gerti vaistus vos tik pajus pirmuosius skausmo ženklus, ar jau nebegalint kęsti?

Du nuodai jūsų širdžiai – cukrus ir druska
Tyrimai rodo, kad pandemijos metu dažnas gyventojas pamiršta pasirūpinti savo širdies ir inkstų sveikata, todėl paūmėjo šių organų ligos, padidėjo kraujospūdis. Gegužę ekspertai skatina skirti daugiau dėmesio širdžiai. Profesorius, gydytojas nefrologas dr. Marius Miglinas sutinka, kad per karantiną išsitrynus darbo ir poilsio balansui, užgriuvus buitiniams namų rūpesčiams, dalis žmonių pamiršo skirti dėmesio savo sveikatai, dėl to specialistai fiksuoja lėtinių ligų paūmėjimą.

Apgamai išdavikai – bet koks pakitimas svarbus
Gydytojas onkologas chemoterapeutas dr. Vincas Urbonas įspėja, kad šiltuoju metų laiku reikia atsargiai įvertinti, kiek laiko praleisite saulėje. Besaikės saulės vonios, šviesi oda ir daugybė apgamų ant kūno didina riziką susirgti melanoma. Tai pavojinga liga, tačiau ekspertai primena kaip galima jos išvengti.

Miegas: nei per daug nei per mažai
Vidutiniškai net trečdalį savo gyvenimo praleidžiame miegodami. Ir tai yra svari priežastis, kodėl svarbu rūpintis savo miego kokybe, jau nekalbant, kad miegojimas – kritiškai svarbi būsena mūsų fizinei ir emocinei gerovei. „Kai kurie žmonės sako, jog prieš miegą rūko, riebiai valgo, lovoje žiūri televizorių, naršo internete, miega su išmaniuoju telefonu ar muzika fone, ir čia nieko tokio, neva „visada taip darau“. Galiu patikinti, kad jei dabar dėl to nepatiriate problemų – ateityje su jomis tikrai susidursite“, – sako sveikatos psichologė Karina Seifulinaitė.