Kaip nepasenti anksčiau laiko?
Nueiti 10 tūkst. žingsnių per dieną, maitintis sveikai ir subalansuotai, gerai išsimiegoti, kaitintis pirtyse ar šaldytis rytiniame duše – šiandien populiarūs patarimai, kaip išlaikyti ne tik fizinę, bet ir psichologinę sveikatą. Tačiau kodėl kalbama būtent apie juos? Ir kokie tikslūs veiksmai padės užtikrinti ilgaamžišką gyvenimą? Profesorius Albertas Skurvydas atskleidžia, kur link šiandien krypsta mokslas ir kodėl pradėti rūpintis sveikata verta netgi sulaukus 60-ies.

Nauji hobiai, padedantys numesti svorio
Dalinamės penkiais naujais hobiais, kurie ne tik praturtins jūsų laisvalaikį, bet ir padės efektyviai mažinti svorį. Tai puiki proga išbandyti kažką naujo ir tuo pačiu rūpintis savo sveikata.

Ausies uždegimas – dėl netinkamo valymo
Ausies uždegimo skausmas neretai gali būti sulyginamas su danties skausmu. Netikėtai atsiradęs jis ilgainiui stiprėja, o vaistai nuo skausmo nebūtinai gelbsti. Vaistininkė Gabija Kruopytė atskleidžia, kas iš tiesų gali iššaukti ausies uždegimą, kokiais mitais jis apipintas, bei kaip numalšinti patiriamą skausmą.

Padrąsinimas sportuoti nedrįstantiems senjorams
Aktyviai leisti laisvalaikį – sportuoti, bėgioti ar šokti – gali ir turi ne tik jaunimas, bet ir vyresnio amžiaus žmonės. „Išėjus į pensiją gyvenimas nesibaigia. Priešingai – ir toliau tęsiasi. Tereikia drąsiai išnaudoti visą turimą laiką – galbūt pradėti mokytis naujos užsienio kalbos, galbūt skirti daugiau dėmesio fizinei ar kitai mėgstamai veiklai, būti kartu su artimaisiais. Visa tai padės gerai jaustis ne tik fiziškai, bet ir emociškai“, – teigia kineziterapeutė Ramunė Komžienė.

Gera psichologinė būsena prasideda nuo lėkštės turinio
Pirmasis metų mėnuo dažnai linksniuojamas kaip niūriausias. Be tokių įprastų faktorių kaip mažesnis gaunamas saulės kiekis ar trumpos dienos, prie prastos savijautos prisideda ir praėjusių švenčių ilgesys, pečius slegia išsikelti nauji tikslai ir ištuštėjusi piniginė. Sveikatai palankios mitybos specialistė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė teigia, kad savijautos pablogėjimui įtakos gali turėti ir mažos vertės maistas, tad dėl šios priežasties reikėtų vengti pusfabrikačių ar kitų nemaistingų produktų.

Vitaminų ar mineralų perdozavimas gali kelti grėsmę sveikatai
Per pastaruosius kelis dešimtmečius atlikti klinikiniai tyrimai parodė glaudų ryšį tarp mitybos ir sveikatos, todėl dažnai nevengiama savo valgiaraštį papildyti ne tik sveikais maisto produktais, bet ir vitaminizuotais gėrimais bei maisto papildais. Tačiau, anot laboratorinės medicinos gydytojos Eglės Marciuškienės, persistengti nereikėtų – nežinant kokių medžiagų ir kiek jų trūksta organizmui, kyla perdozavimo, įvairių organų pažeidimų bei sunkių komplikacijų grėsmė. Tad ką reikėtų žinoti, kad nesuklystume kelyje į sveikesnę kasdienybę?

Įkando gyvūnas: kada verta sunerimti
Augintiniai paprastai į namus atneša džiaugsmo, tačiau net ir geriausiai pažįstami šunys ar katės gali sužeisti žmogų dantimis ar nagais. Tokie atvejai dažniausiai nutinka dėl neatsargaus elgesio su gyvūnais – jei jie suirzę ar išsigandę, tai gali išprovokuoti netinkamą elgesį. Tai, kad gyvūnas yra savas, o ne laukinis ar svetimas, veikia kaip raminanti piliulė, tačiau sveikatos priežiūros specialistai sako, kad žaizda žaizdai nelygi ir ne visada jos būna ,,nekaltos“, bei pataria, kaip dezinfekuoti gyvūnų įkandimus ar įdrėskimus, kiek laiko save stebėti ir kokių priemonių imtis.

Kaip atpažinti kūno nušalimą
Žiemai dar tik įpusėjus ir gerokai atvėsus orams, ypatingą dėmesį reikėtų skirti kūno apsaugai nuo šalčio. Gydytoja Eglė Marciuškienė dalijasi, kokį pavojų kelia šaltis ir kaip atpažinti kūno nušalimą.

Gydytojas dietologas sklaido mitus apie augalinę mitybą
Metų pradžia paprastai yra laikas, kai pasižadame įgyvendinti užsibrėžtus didelius asmeninius tikslus – pavyzdžiui, sveikiau maitintis arba, įkvėpti aplinkos, paversti savo mitybą labiau augaline, valgant mažiau mėsos ir kitokio gyvūninės kilmės maisto. Augalinės mitybos idėja įgauna pagreitį visame pasaulyje, tačiau gydytojas dietologas Edvardas Grišinas atkreipia dėmesį, kad prieš ja susižavint ar visai pasmerkiant, pirmiausia reikia išsklaidyti mitus, o tuomet racionaliai įvertinti, kokios naudos galime pasisemti.

Jūsų vaikas dažnai serga?
Vaikų ligos – vienas didesnių išbandymų tėvams. Mažieji dažniau serga dėl nebrandžios, bakterijas ir virusus pažinti besimokančios imuninės sistemos. Šeimos gydytoja Rasa Isevičienė pastebi, kad sirgimų atvejų daugėja ir pradėjus lankyti ugdymo įstaigas, kuriose nematomų užkratų koncentracija dar didesnė. Dažniau serga ir turintys vyresnių, jau ugdymo įstaigą lankančių brolių ar sesių vaikai. Medikė dalinasi patarimais, kaip rūpintis mažųjų sveikata.

Kineziterapeutė Brigita Vaičiulytė padeda atsikratyti lėtinio skausmo
Dažnas šių laikų žmogus valandų valandas darbe leidžia prie kompiuterio, o laisvalaikiu – įnikęs į išmanųjį telefoną. Nejudrumas, sėdimas gyvenimo būdas ir netaisyklinga laikysena neretai pasireiškia įvairiais kūno skausmais, sumažėjusia judesių amplitude, pusiausvyros sutrikimais, suprastėjusia psichologine būsena, ir net sutrikusiu miego ritmu.

Fizinę sveikatą senatvėje emocijos lemia labiau nei cholesterolis
Sausis neretai įvardijamas kaip liūdniausias metų mėnuo. Iš tiesų, prabėgus didžiosioms metų šventėms, kai į vaikystės namus bent kelioms dienoms sugrįžta vaikai ar anūkai, susitinka išsiilgti draugai ir giminaičiai, toliau besitęsianti žiema lieka šiek tiek tamsesnė, šaltesnė ir niūresnė. Gydytojas psichiatras Jonas Fugalis įvardija, kad artimo ryšio su žmonėmis palaikymas, ypač senjorams, turi itin daug įtakos gerai fizinei bei emocinei būsenai. Deja, greitas gyvenimo tempas, karjeros aukštumų siekis ar polėkis keliauti po pasaulį lemia tai, kad bene kas antras suaugęs žmogus jaučiasi vienišas.