Seras Viljamas Heršelis (1738-1822 m.) buvo vokiečių kilmės britų astronomas ir kompozitorius, konstravęs, ko gero, geriausius to meto teleskopus. Išgarsėjo atsitiktinai atradęs Uraną. Taip pat jis atrado žvaigždžių infraraudonąją spinduliuotę.
Uranas yra pirmoji Saulės sistemos planeta, atrasta pro teleskopą – tai V. Heršelis padarė iš savo kiemo, 1781 m. kovo 13 d. Naujai rastą septintąją Saulės sistemos planetą savamokslis astronomas pavadino Jurgio žvaigžde, karaliaus Jurgio III garbei. Už tai jis sulaukė karaliaus malonės, tačiau planetai pavadinimas neprilipo - Prancūzijoje, kur britų monarcho vardas buvo nemėgiamas, naujoji planeta buvo vadinama Heršeliu. Vėliau planeta pervadinta Uranu, seniausiojo romėnų dievo vardu. Už atradimą V. Heršeliui buvo įteiktas Copley medalis, jis buvo priimtas į Karališkąją mokslo draugiją. 1782 metų rugpjūčio 1 d. Heršelis paskiriamas karaliaus astronomu. Jis ir toliau gamino teleskopus, kurių daugumą parduodavo kitiems kosmoso tyrinėtojams.
Už atradimą V. Heršeliui buvo įteiktas Copley medalis, jis buvo priimtas į Karališkąją mokslo draugiją.
Uranas – planeta milžinė: jos skersmenyje būtų galima išrikiuoti 4 Žemės dydžio planetas, o iš planetos masės padaryti 14 Žemės dydžio planetų. Uranas skrieja 6,8 km/s greičiu ir Saulę apskrieja per 84 mūsų metus. Orbita labai ištęsta – perihelyje Uranas būna 270 mln. km. arčiau Saulės negu afelyje. Planetos pusiaujo posvyris į orbitą siekia beveik 90 laipsnių, todėl Uranas nesisuka tarsi žaislinis vilkelis, o rieda tartum kamuolys, atsukdama į Saulę tai vieną, tai kitą šoną. Vienoje pusėje būna ilga diena, kitoje - ilga naktis. Uraną įmanoma pamatyti ir plika akimi, tad nuostabu, jog iki V. Heršelio atsitiktinio atradimo jo niekas nepastebėjo. Urano išoriniai sluoksniai yra dujiniai, o paviršiaus temperatūra labai žema. Pro teleskopą Uranas matoma kaip žalsvas skritulys.
Urano atmosfera susideda iš 82 % vandenilio, 15 % helio, 2 % metano, taip pat yra helio ir amoniako. Paviršių pastoviai dengia debesys. Jie sudaryti iš amoniako ledo, vandens ledo, metano ledo ir amonio hidrosulfido kristalėlių. Kadangi planeta skrieja 19 kartų toliau nuo Saulės negu Žemė, gauna 360 kartų mažiau šviesos ir šilumos. Viršutiniai Urano debesys sudaryti daugiausia iš metano kristalėlių. Metanas sugeria geltonuosius ir raudonuosius Saulės spindulius, todėl atspindėta šviesa atrodo melsvai žalia. Pagal Urano sandaros teorinius modelius, po labai stora atmosfera slūgso 8 000 km vandens, amoniako ir metano okeanas, o po juo - Žemės dydžio silikatinis branduolys.
Žinių apie Uraną pagausėjo po „Voyager-2“ vizito prie šios planetos. Dabar šis kosminis zondas jau yra už Saulės sistemos ribų ir tęsia kelionę į žvaigždes, bet 1986 m. sausio 24 d. jis priartėjo prie Urano ir per 6 valandas padarė 4 300 planetos, jos žiedų ir palydovų nuotraukų. Buvo nustatyta, kad planetos paviršiuje siaučia smarkūs ~ 100 km/s vėjai, sužinota, kad į erdvę Uranas išspinduliuoja 13 % daugiau šilumos, negu jos gauna iš Saulės. Tai įrodo, kad planeta turi vidinį energijos šaltinį. Uranas taip pat turi magnetinį lauką, kuris yra 2 kartus silpnesnis už Žemės magnetinį lauką.
„Voyager-2“ atrado 11 Urano palydovų, o dabar žinoma, kad planeta jų turi 21. Visi, išskyrus 2, pavadinti Viljamo Šekspyro kūrinių veikėjų vardais. Iš Žemės galima pamatyti 5 didžiausius Urano palydovus – Mirandą, Arielį, Umbrielį, Titaniją ir Oberoną. Didieji palydovai sudaryti iš ledo ir uolienų, paviršius nusėtas tarpekliais ir krateriais. Didžiausias palydovas –Titanija. Jos skersmuo siekia 1 600 km.
Įdomiausias yra Mirandos paviršius – čia gausu įvairiausių geologinių darinių, pavyzdžiui, kraterių, guburių, labai aukštų ir stačių skardžių, slėnių, lūžių, matomi keisčiausių formų dariniai, pavyzdžiui, tarytum plūgu išvagoti laukai. Kyla klausimas – kas taip sudarkė mažo palydovo paviršių? Kai kurie astronomai teigia, kad prieš daugelį metų Mirandą sutrupino kitas kūnas, o vėliau jos dalys vėl susijungė, sudarydamos dabartinį kraštovaizdį.
Uranas taip pat turi 11 planetą supančių siaurų žiedų. Dauguma jų yra siauresni negu 10 km, sudaryti iš anglingų ~ 1 m dydžio uolienų. Dėl kai kurių palydovų gravitacijos yra kūnų, kurie visą laiką stovi vietoje.
