Vudstoko festivalis – roko muzikos šventė, vykusi JAV 1969 m. rugpjūčio 15-18 d. Tai buvo vienas žymiausių roko festivalių, palikęs ryškų pėdsaką muzikos istorijoje ir atspindėjęs 7-ojo dešimtmečio – hipių epochos – kontrkultūros nuotaikas. Festivalis pavadintas Vudstoku, kadangi iš pradžių turėjo vykti Vudstoko mieste Niujorko valstijoje, tačiau miestas nedavė leidimo rengti tokio didelio masto renginio. Galiausiai koncertas buvo perkeltas į didelę fermą už 65 km į pietvakarius nuo Vudstoko miesto.
Festivalio idėja kilo keturiems hipių kultūrai prijaučiantiems jaunuoliams, tačiau net ir jie nesitikėjo tokio didelio lankytojų skaičiaus - hipiai netilpo išnuomotoje 24 kvadratinių kilometrų teritorijoje. Į festivalį patekti veržėsi kiekvienas save gerbiantis roko gerbėjas. Festivalio metu buvo „uždarytas“ valstijos greitkelis – jame susidarė kilometrus nusidriekusios spūstys. „Trys dienos taikos ir muzikos“, - būtent toks buvo legenda tapusio festivalio Vudstoke šūkis.
Ankstyvą ir šiek tiek drėgną 1969 m. rugpjūčio 14-ąją maždaug pusės milijono žmonių minia jau buvo pasiruošusi klausytis geriausių to meto roko, bliuzo ir džiazo muzikantų. Iki tol Amerikoje rokas ir hipių judėjimas asocijavosi su vandalizmu ir muštynėmis. Iš pradžių buvo manoma, kad šis festivalis taps milžiniška narkotikų vartojimo ir muštynių vieta. Tačiau Vudstokas buvo vienas iš geriausiai organizuotų festivalių istorijoje. Aplink koncerto aikštelę išaugo „tūkstantinis“ palapinių miestelis. Beje, festivalio metu gimė du kūdikiai, daug mažų vaikų atsivežė ir komunose juos auginę hipiai.
Vudstoke už juokingus honorarus ar netgi nemokamai dalyvavo populiariausi to meto muzikantai ir dabar jau legendiniai muzikos „grandai“. Tai bliuzo karalienė Janis Joplin, Jimis Hendrixas – vienas geriausių pasaulio gitaristų, grupės „The Who“ ir „Grateful Dead“… Daugeliui kitų atlikėjų šis koncertas tapo tramplinu į muzikos pasaulio šlovę. Iš viso trisdešimt du to meto žymiausi muzikantai pasirodė renginyje per vieną lietingą savaitgalį.
Įdomu tai, kad festivalyje susirgus sūnui nedalyvavo Bobas Dylanas, gyvenęs visai netoliese. Be to, jis nemėgo hipių, nors šie jį dievino. „The Doors“ nepasirodė dėl to, kad Jimis Morrisonas bijojo rodytis publikai – baiminosi būti nušautas. Taip pat atsisakė dalyvauti „Led Zeppelin“, „Jethro Tull“, Frankas Zappa ir keletas kitų garsių muzikantų.
Iš pradžių buvo planuota, kad festivalyje dalyvaus apie 200 tūkst. žmonių. Tačiau šios prognozės buvo greitai pamirštos, kai organizatoriai pamatė, kokį milžinišką susidomėjimą sukėlė jų koncertas. Festivalio simboliu tapo ir paties ūkininko, kuriam priklausė išnuomotasis laukas, pasakyta kalba. Žemės savininkas kalbėjo: „Jūs esate pati didžiausia grupė žmonių, kada nors susirinkusių vienoje vietoje vienu metu. Jūs turite parodyti pasauliui, kad pusei milijono jaunų žmonių, susirinkusių paklausyti muzikos, gali nereikėti nieko kito, kaip tik muzikos ir smagumo.“ 49-erių tradicinių pažiūrų respublikonas turbūt niekuomet neįsivaizdavo, kad kada stovės ant roko scenos ir kalbės pusei milijono žmonių...
Kaip Votergeito skandalas simbolizavo pasitikėjimo politikais krizę, o Vaterlo mūšis – gėdingą imperijų žlugimą, taip Vudstokas tapo septintojo dešimtmečio kontrkultūros apogėjumi. „Tai žmogus gali patirti tik kartą per gyvenimą“, iki šiol kalba renginio dalyviai, kurie didžiuojasi, jog priklausė Vudstoko kartai.
Nors įėjimas į Vudstoko festivalį iš pradžių buvo mokamas, greitai bilietų pardavėjai nebegalėjo kontroliuoti žmonių minios. Lankytojų srautas tiesiog „nušlavė“ bilietų pardavėjus. Internetiniuose aukcionuose dar ir dabar pasirodo Vudstoko bilietų, kurie, tada kainavę apie dvidešimt dolerių, dabar įgijo keliskart didesnę vertę. Kolekcionieriai stengiasi įsigyti bilietus kaip prisiminimą apie patį didžiausią ir reikšmingiausią įvykį roko muzikos istorijoje.
Vudstoke susirinkę žmonės buvo ne tik muzikos mėgėjai. Tada muzikinis skonis bylojo ir politines pažiūras. Vudstokas tapo pacifistinio judėjimo simboliu. Koncerto dalyviai aktyviai priekaištavo JAV valdžios sprendimams į frontą Vietname siųsti amerikiečių karius. Šis koncertas tapo hipių judėjimo kulminacija ir išpopuliarino roko muziką. Apie Vudstoką yra sukurtas netgi filmas, kurį režisavo patys tų įvykių dalyviai.
Kaip Votergeito skandalas simbolizavo pasitikėjimo politikais krizę, o Vaterlo mūšis – gėdingą imperijų žlugimą, taip Vudstokas tapo septintojo dešimtmečio kontrkultūros apogėjumi. „Tai žmogus gali patirti tik kartą per gyvenimą“, iki šiol kalba renginio dalyviai, kurie didžiuojasi, jog priklausė Vudstoko kartai.
Nuotraukoje: Jimis Hendrixas Vudstoke
