Kasmetinis Lietuvių Fondo pokylis
Šeštadienio vakarą (lapkričio 2 d.) į kasmetinį Lietuvių Fondo pokylį plūdo LF nariai, aukotojai, diplomatijos atstovai. Į pokylį atvyko gausus būrys jaunimo: Pasaulio lietuvių Jaunimo sąjungos atstovai, Šiaurės Amerikos lietuvių jaunimo sąjungos suvažiavimo dalyviai, buvę ir esami  LF stipendininkai. Vakaro vairas buvo patikėtas LF stipendininkei, Loyola University Chicago studentei Miglei Rupšaitei. Ypač džiugu buvo tai, kad į pokylį atvyko labai daug jaunimo.  Vakarą sveikinimu pradėjo Lietuvių Fondo tarybos pirmininkė Audronė Pavilčius-Karalius.

Derliaus Pietūs
Lapkričio 3d. pasitaikė puiki rudens popietė, kai Pasaulio Lietuvių Centre Lemonte susirinko gražus būrys „Vaiko vartai į mokslą“ organizacijos narių ir remėjų organizacijos 2019 m. metinei Derliaus šventei. Popietę pravedė valdybos narė Giedrė Savukynienė.  „Vaiko vartai į mokslą“ yra pelno nesiekianti organizacija, įkurta prieš daugiau kaip 20 metų Čikagos apylinkėse, kuri remia vaikų pomokyklinius dienos centrus Lietuvoje.  Šiuose centruose, vaikai, kurių gyvenimo sąlygos yra tikrai nelengvos, turi progą ruošti pamokas, užkąsti, ir pasimokyti ir patirti įvairias charakterio ugdymo programas jaukioje ir saugioje aplinkoje.

Mokslo premijų įteikimas užsienio lietuviams mokslininkams
Lapkričio 14 dieną Kaune, Vytauto Didžiojo universitete prasideda XVI Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas. Renginyje siekiama sujungti skirtingas pasaulio lietuvių kartas, skatinti ryšius tarp jaunųjų mokslininkų ar kūrėjų ir kitų kartų diasporos atstovų. Simpoziumo metu, lapkričio 15 d., bus įteiktos ir mokslo premijos užsienio lietuviams mokslininkams.

Tomo Vengrio „Gimtinė“ atidaro Baltijos šalių kino festivalį Niujorke
Lapkričio 7–10 dienomis Niujorko širdyje Manhetene vyksta jau antrasis Niujorko Baltijos šalių kino festivalis. Per keturias dienas bus parodytas 21 Lietuvos, Latvijos ir Estijos kino kūrėjų filmas. Iš jų – net penkios Šiaurės Amerikos ir septynios Niujorko premjeros.

Ekspertas apie elektronines patyčias
Viena opiausių šių dienų problemų jaunimo tarpe – patyčios, patiriamos mokykloje, gatvėje ir skaitmeninėje erdvėje. Užgauliojimai vykstantys realioje aplinkoje gali dažniau būti pastebėti vyresnių asmenų, mokytojų ar tėvų ir būti lengviau sukontroliuojami. Tačiau kaip sustabdyti patyčias, vykstančias internete?

Labiausiai demotyvuojantys dalykai darbe
Daugiau nei pusė (51%) darbuotojų šiuo metu aktyviai ieško darbo ar bent reguliariai žvalgosi darbo skelbimų portaluose, rodo „Gallup“ tyrimas. Kiek anksčiau šios tarptautinės tyrimų bendrovės atliktos kitos apklausos duomenys dar dramatiškesni: 70 proc. darbuotojų savo organizacijoje jaučiasi visiškai neįsitraukę ir tuo pačiu yra menkai motyvuoti prisidėti prie jos sėkmės. Personalo vadybos specialistai sutaria, kad dėl to paprastai kalti ne darbuotojai, o pačios organizacijos, ir vardija dažniausius motyvacijos „ryklius“.

Kiek turi trukti atostogos?
Kai pagūglini temą „geriausia atostogų trukmė“ – labai dažnai išlenda straipsniai, besiremiantys „The Journal of Happiness“ 2012 metais atliktu tyrimu, kuris sako, kad ideali atostogų trukmė yra 8 dienos. Būtent aštuntąją dieną pasitenkinimas atostogomis pasiekia piką ir tada jau ima mažėti. Tad tyrėjai dar padaro išvadą, kad ilgiau atostogauti neverta, nes atostogautojas ima „nuobodžiauti“. Matuojant atostogų teigiamo efekto trukmę grįžus į darbą, taip pat nustatyta, kad atsipalaidavimas gana greit baigiasi ir visai nepriklauso nuo atostogų trukmės.

D.Schultzas: Tai referendumas dėl Trumpo vykdomos politikos
Likus vieneriems metams iki JAV prezidento rinkimų atmosferą šalies politiniame gyvenime dar labiau įkaitino Demokratų daugumai Atstovų Rūmuose patvirtinta apkaltos procedūros pradžia. Apie situaciją JAV politinėje padangėje kalbamės su Hamline‘o universiteto (JAV) profesoriumi, Mykolo Romerio universiteto (MRU) vizituojančiu dėstytoju ir MRU LAB Teisingumo tyrimų laboratorijos nariu Davidu Schultzu.

Tikėtini bandymai susikrauti politinį kapitalą
„Grįžus N. Venckienei, vėl bus bandoma kažkam susikrauti politinį ar asmeninį kapitalą“, – komentavo Vilniaus universiteto kriminologijos profesorius, sociologas, kriminologas Europos kriminologų draugijos prezidentas Aleksandras Dobryninas. Tačiau, jo manymu, šįkart viskas vyks šiek tiek kitokiame kontekste, lyginant su laikotarpiu prieš 10 metų. „Visuomenė šiuo metu yra kitokia, ateina nauja karta su naujomis vertybėmis“, – dėsto jis.

Savireguliacija – efektyvus būdas spręsti problemas
Kas yra savireguliacija? Žmonėms patinka keistis – šiandien jaustis kitaip, nei vakar. Paprastai jie ima keisti aplink save esantį pasaulį – keičia drabužių stilių, darbą, butą, vyrą ar žmoną. Tačiau anksčiau ar vėliau žmogus supranta, kad pagrindinis savo problemų šaltinis yra jis pats. O kai pabando ką nors savyje pakeisti – su nuostaba supranta, kad paveikti save yra kur kas sunkiau nei kitus, tačiau, kaip bebūtų keista, tai duoda daugiau teigiamų rezultatų! Yra daug būtų, kaip išmokti save tinkamai valdyti ir kontroliuoti. Tai ir joga, ir autogeninė treniruotė, ir rytų kovos menai... Labai tikėtina, kad savireguliacijos metodai jums patiks dėl jų paprastumo ir efektyvumo. Savireguliacija – tai sugebėjimas pasiekti ypatingą vidinę būseną, kurioje įjungiami mūsų kūno suderinimo ir harmonizavimo procesai. Tai yra vidinio komforto, atsipalaidavimo, laisvės būsena, o kai ji atsiranda, yra atstatomos išsekusios ar sutrikusios neuropsichinės ir/arba fiziologinės funkcijos, gydomas ir atjauninamas organizmas.

„Jeigu Lietuvą ištiks ekstremalioji situacija, mes pasirengę padėti“
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje pasirašytas istorinis memorandumas, kuriuo Lietuvos Raudonasis Kryžius įsipareigojo glaudžiau bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos Vyriausybe ekstremaliųjų situacijų, branduolinių nelaimių ir krizių metu.

Aptarti bendri tikslai ir būsimi darbai
Lapkričio 3 d. Pasaulio Lietuvių Centre Lemonte Čikagos lietuvių Rotary klubo nariai susitiko su Kazickų šeimos fondo atstovėmis – New Yorko biuro generaline direktore Neila Baumiliene, Vilniaus biuro generalinė direktore Agne Vertelkaite ir AKGP vadove Ginte Genender. Susitikime buvo pristatyta abiejų organizacijų veikla, pasidalinta darbo patirtimi, iškylančiais sunkumais, aptartos bendradarbiavimo galimybės. Rotariečiai papasakojo apie dalyvavimą Jaunimo ilgalaikių mainų programoje (Rotary Youth Exchange), Kazickų fondo atstovės pasidalino mintimis, kokius labdaros projektus būtų reikalinga įgyvendinti Lietuvoje. Buvo pastebėta, kad abiejų organizacijų tikslas yra panašus – vadovaujantis labdaros principu padėti tiems, kuriems tikrai ta pagalba reikalinga. Čikagos lietuvių Rotary klubo informacija   Sandros Ščedrinos nuotr.