Keli prisiminimai knygnešio dienai atminti
Mano vaikystės ir jaunystės metų epochoje taip ir pasiliko viskas susivieniję pusės amžiaus okupacijos lydinyje, gimtųjų apylinkių neapibrėžto ilgesio virpėjime, atausta vaikiškos patirties graviūromis ir nupiešta pilkuose sovietmečio iškentėjimų atspalviuose. Gimtinės istorija atmintyje išliko tokia, kokią ją regėjau...

Markas Šagalas
Markas Šagalas (Marc Chagall; 1887 m. liepos 7 d. Vitebske, Baltarusijoje, Rusijos imperija – 1985 m. kovo 28 d. Prancūzijoje) – iškilus žydų XX a. modernizmo tapytojas, grafikas, scenografas, mąstytojas, kurio gyvenime periodiškai išnyra ir Lietuvos vardas. Pirmasis jo mokytojas – Zarasuose gimęs Yehuda Penas, vėliau gilų rėžį...

Knoso labirintas
Arthuras Evansas (kairėje) su kolegomis prie Knoso griuvėsių 1900 m. Graikijai priklausančioje Kretos saloje, vos už 5 km nuo Herakliono centro, yra senovės miesto Knoso liekanos. Tai Mino civilizacijos sostinė, kuri susikūrė prieš keturis tūkstančius metų ir tapo europinės civilizacijos lopšiu. Šiandien tai bene gausiausiai...

Kovo 11-osios proga Brazilijoje suskambo lietuviška daina
Apie spalvingą A. Bendoraičio asmenybė filmą „Aleksandras Didysis“ kuriantis režisierius Vytautas Puidokas teigia kone apstulbęs iš nuostabos vidury džiunglių atradęs lietuviškai dainuojantį brazilą. „Susitikime su Brazilijos lietuviais džiunglėse dalyvavo daktaras Vitas Kiaušas, jo iš gatvės paimta ir užauginta...

Pirmą kartą renkamas „Lietuvos istorijos žinovas”
Lietuvoje vyksta pirmą kartą organizuojamas Nacionalinis konkursas „Lietuvos istorijos žinovas“.Lietuvos istorijos mokytojų asociacija kviečia lietuvius pasitikrinti istorijos žinias, praplėsti akiratį bei patirti bendruomeniškumo jausmą. Konkurso užduotį internetu gali atlikti ir užsienio lietuviai. Sudalyvauti konkurse galima...

Greta Garbo
Dieviškoji aktorė, Šiaurės sfinksas, Sniego karalienė – Greta Garbo (1905–1990 m.) buvo vadinama įvairiais skambiais titulais. Ji labai vengė viešumo, todėl apie talentingą aktorę buvo sukurtas scenos deivės mitas. „Tai tobuliausias veidas, paliestas ledinio šalčio, nušlifuotas degančios liepsnos, švelnus lyg kalnų upelio...

Gyventi daina. II dalis
B. Kriaučiūnas uždega Dainų šventės aukurą JAV ir Kanados lietuvių išeivijos dainų šventės nuolat pradėtos rengti nuo 1956 m. Jose dalyvavo net 51 choras. Dainininkų susirinkdavo nuo 1 000 iki 1 400. Žymesnieji dirigentai: B. Budriūnas, J. Žilevičius, J. Gaidelis, A. Mikulskis, J. Kačinskas, F. Strolia, V. Verikaitis, S....

Kuklusis revoliucionierius
Alainas Resnais Jaunatvišką žavesį spinduliavęs žilagalvis, prieš penkerius metus užlipęs ant Kanų kino festivalio scenos atsiimti prizo už viso gyvenimo nuopelnus, ironiškai šyptelėjo: „Kiek daug metų aš įklimpęs į šitą dervą...“ Iki pat savo mirties 2014 m. kūręs prancūzų kino legenda Alainas Resnais visame...

Amerikietis, žuvęs už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę
Š. m. vasario 24 d. Kaune VD Karo muziejuje paminėtos 95-os metines, kai malšinant 1920 m. sukilimą Kaune žuvo Amerikos karininkas ir Lietuvos savanoris vyr. leitenantas Samuelis J. Harrisas. Ta proga buvo nukaldintas atminimo medalis. Pagrindinis minėjimas įvyko Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejuje. Pranešimus skaitė MP patarėjas...

Gyventi daina, I dalis
2-oji Dainų diena. 1924 m. Ar matėm, ar girdėjom? X Šiaurės Amerikos lietuvių dainų šventės tinklapyje https://dainusvente.org/lt/ tiksintis laikrodis skaičiuoja, kiek liko dienų, valandų, minučių ir sekundžių iki liepos trečiosios. Tądien Čikagoje į trijų dienų lietuviškos muzikos šventę susirinks daugiau nei 1...

Ivo Džimos mūšis
Ivo Džimos mūšis – 1945 m. vasario 19 – kovo 26 d. vykęs didelis Antrojo pasaulinio karo mūšis tarp JAV ir Japonijos imperijos dėl Ivo Džimos salos. JAV ši operacija buvo pavadinta Operation Detachment. Ivo Džimos mūšis buvo pirmoji Japonijos salyno ataka, todėl japonai laikė ypatingu garbės reikalu ją apginti. Japonų...

LŠS pagerbė J. Polovinskį-Budrį
1923 m. Klaipėdos sukilimo sukilėlių vadas J. Polovinskas-Budrys - centre su sukilėlių štabo nariais, trečias iš kairės (sėdi su skrybėle). Š.m. vasario 14 d. LŠSI vadas J. R. Butkus Balzeko lietuvių kultūros muziejuje Čikagoje tradicinio mažlietuvių šiupinio metu įteikė LŠS CV nutarimu LŠS vado skirtą aukščiausią LŠS...