Auk, ąžuolėli, auk...
Kai einu pasivaikščioti į Gedimino aikštę, ar buvoju Vilniaus Arkikatedroje, negaliu neaplankyti ir Karaliaus Mindaugo skvero. Tam turiu motyvų bei neišblėstančių prisiminimų, kurie ir atveda mane į šį gražiai tvarkomą, žaliuojančiais memorialiniais medžiais nusagstytą žemės lopinėlį. Tarp kitų čia pasodintų proginių medelių, jau dvidešimt metų į dangų savo lapų vainiką, tiesa, kol kas dar retoką, kelia ir ąžuoliukas, pasodintas Jo Šventenybės popiežiaus Jono Pauliaus antrojo lankymosi Lietuvoje progai įamžinti...

L.Linkevičius: Nuo JAV gintis neteks
Antradienį pasaulio žiniasklaida citavo Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, paraginusį kurti „realią“ Europos kariuomenę, esą, kad galėtume apsisaugoti ne tik nuo Rusijos ar Kinijos, bet ir nuo JAV. Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius įsitikinęs: interpretacija, jog E.Macronas mano, kad kariuomenė Europai reikalinga gintis nuo JAV, yra neteisinga. Pasak eksperto, kartais interpretacijomis, ypač dabartinėje informacinio karo situacijoje, yra specialiai manipuliuojama.

Kodėl Lietuvos vaiko teisių apsaugos sistemoje būtinos skubios permainos?
Skirtingose Europos valstybėse egzistuoja vaiko teisių apsaugos modelių įvairovė. Tai nemažai priklauso nuo šalies mentaliteto, kultūros, tradicijų. Tai, kas yra įprasta Pietų Europos regione, kai kuriose Šiaurės šalyse gali būti vertinama kaip vaiko teisių pažeidimas, netgi pakankamas vaikui iš tėvų atimti. Pavyzdžiui, Ispanijoje vaikas netgi antausį gali užsidirbti, jei išdykauja prie pietų stalo. Toje šalyje šeimai geros manieros prie stalo tradiciškai yra labai svarbus dalykas, vaikai to mokomi nuo mažens. Bet po tokio sutramdymo vaikas glaudžiamas, bučiuojamas kaip niekur nieko, ir niekas neieško jokių vaiko teisių pažeidimo. Tuo tarpu Norvegijoje už šitokį poelgį vaikas gali būti išvežtas pas laikinuosius globėjus ar į instituciją, o tėvai netgi rizikuoja atsidurti už grotų. Italijoje, Graikijoje vaikai bėgioja lauke iki išnaktų, kol tėvai vakaroja su draugais ar sėdi restorane. Prie vaikų geriamas vynas taip pat ten neatrodo problema. Norvegijoje manoma, kad tam tikru laiku vakare vaikas jau turi būti lovoje. Čia neįprasta vaikus glaustyti, bučiuoti. Įsimintinas atvejis, kai taip besielgiantis tėvas lenkas buvo įtartas pedofilija ir kuriam laikui buvo netekęs dviejų dukterų.

Pirmas pasaulinis karas – skylė lietuvių mentalitete
Didysis karas reikšmingas Vakarų europiečiams. Tačiau mūsų regione Antrasis pasaulinis karas dėl po jo sekusio sovietmečio nukonkuravo Pirmąjį. Visgi pastarasis svarbus tuo, kad jo metu gimė valstybė. „Be Pirmojo pasaulinio karo aš neįsivaizduoju nepriklausomos Lietuvos“, – sako dr. Deividas Šlekys iš Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute vykusios paskaitos metu.

Asmeniniu pavyzdžiu kviečia grįžti į Lietuvą
Prie projekto „Kryptis LIETUVA“, skirto Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui, prisijungė ir savo sugrįžimo į Tėvynę patirtimi pasidalijo žymūs visuomenės veikėjai ir aktyvūs piliečiai. Šią savaitę į posėdį renkasi projekto iniciatyvų atrankos komisija, kuri ir nuspręs, kurios iniciatyvos, padedančios sugrįžtantiesiems, šiemet yra labiausiai nusipelniusios ir verčiausios būti apdovanotos.

Lietuva rinksis nuolatinį – vasaros arba žiemos – laiką
Europos Sąjungos (ES) mastu planuojant atsisakyti sezoninio laiko keitimo, Lietuva, kaip ir kitos ES valstybės, turės apsispręsti, kurį – vasaros ar žiemos – laiką pasirinkti kaip nuolatinį. Siekiant išsiaiškinti visuomenės nuomonę, Lietuvoje pradedama reprezentatyvi gyventojų apklausa, vyks viešosios konsultacijos. Nuolatinio laiko pasirinkimo klausimas taip pat bus derinamas su kaimyninėmis valstybėmis ir tik tada bus priimtas galutinis šalies sprendimas.

Lietuvoje lankosi JAV Kongreso narių patarėjų delegacija
Spalio 27-30 d. Lietuvos Respublikos Seimo, Užsienio reikalų ministerijos ir ambasados Vašingtone kvietimu Lietuvoje lankosi JAV Senatorių ir Atstovų Rūmų narių patarėjų delegacija. Vizito metu JAV pareigūnai susipažįsta su saugumo padėtimi Lietuvoje ir Baltijos jūros regione, priemonėmis kovojant su dezinformacija, aptaria dvišalių santykių perspektyvas, energetinio, ekonominio ir kibernetinio saugumo klausimus, santykius su Rusija, situaciją Rytų partnerystės šalyse ir kitas tarptautinės politikos aktualijas.

Galiu lažintis, jog Ramūnas Karbauskis sieks šalies Prezidento posto
„Ūkininko patarėjo“ leidinių grupėje vyriausiojo redaktoriaus pareigose dirbau 28 metus. Beveik dešimtmetį mano verslo partneriu buvo Ramūnas Karbauskis. Bendraudamas su šiuo politiku, dar 2015 m. sužavėjau jį LR Prezidento regalijoms. Su R.Karbauskiu gan artimai bendravome nuo 2000 metų, kai buvau pakviestas „papuošti“ Lietuvos valstiečių partijos rinkimų į Seimą sąrašą. R.Karbauskis mane, kaip „Ūkininko patarėjo“ vyr. redaktorių, Žemės ūkio rūmų atkūrėją ir daugelio šalies žemdirbiškų organizacijų veikėją partijos rinkimų sąraše įrašė penktuoju numeriu. (Nr. 1 – Ramūnas Karbauskis, Nr. 2 – Bronis Ropė, Nr. 3 – Kazys Sivickis, Nr. 4. – Jonas Jarutis, Nr. 5 – Vytenis Neverdauskas). Įdomu, kad dabartinis Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas sąraše buvo 26-asis, o žemės ūkio eksministras Bronius Markauskas – 59-asis.

Naujai pašventinta koplyčia, saugojusi S. Dariaus ir S.Girėno palaikus
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Centriniuose rūmuose naujai pašventinta istorinė koplyčia, bene labiausiai žinoma dėl to, jog joje 1934-1937 m. bei 1940-1944 m. buvo pašarvoti ir saugomi Stepono Dariaus ir Stasio Girėno palaikai. Atnaujintoje koplyčioje po keleto metų pertraukos vėl aukotos šv. Mišios, kurioms vadovavo J.E. Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas SJ. Šventinimo metu koplyčiai suteiktas šventojo Roko vardas.

Vaikų paėmimo istorija skaldo ir gąsdina visuomenę
Vaikų paėmimo iš kauniečių šeimos istorija įžiebė plačias diskusijas tarp ekspertų. Nepaisant išsiskiriančių nuomonių dėl tarnybų darbo vertinimo, buvo vienas dalykas, kurį beveik visi jų akcentavo reikšdami savo nuomonę – trūksta programų šeimoms, kur jos galėtų mokytis konstruktyviai spręsti problemas šeimoje.

Iš Briuselio - gera žinia Lietuvai
Europos Komisija šiomis dienomis pristatė bioekonomikos plėtros strategiją, kurioje numatoma sektoriui ateityje skirti tris kartus daugiau lėšų nei šiuo programiniu laikotarpiu, t.y. 10 mlrd. Eur. Bendrijos „žaliaisiais plaučiais“ laikomai Lietuvai tai – ypač gera žinia. Tik klausimas, kaip sėkmingai sugebėsime ja pasinaudoti.

Vyriausybė pritarė 2019 metų biudžeto projektui
Šiandien Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam 2019 metų biudžeto projektui, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas 6 struktūrinėms reformoms. Biudžetas parengtas, remiantis rugsėjo pradžioje paskelbtu ūkio raidos scenarijumi. Jis numato, kad 2019 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,8 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 2,5 proc., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) augs 7,2 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 5,9 proc.